Gripas ar peršalimas?

Šaltėjant orams, susiduriame su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dažnai paprastą peršalimą prilyginame gripui ir atvirkščiai.
Peršalimo ligų, gripo sukėlėjai – virusai plinta oro lašeliniu ir kontakto keliu (kosint, čiaudint, kalbant, taip pat per nešvarias rankas; gripo virusas aplinkoje ar ant daiktų gali išlikti net iki 2 parų). Jie patenka į akių gleivinę, nosiaryklę, burną, kur sukelia uždegimą. Jei liga prasidėjo kosuliu ir čiauduliu, ašarojimu, gerklės skausmu, kūno temperatūra pakilusi iki 38°C, tai greičiausiai ne gripas. Šie požymiai sergant gripu būna labai nežymūs, o įprastam peršalimui būdingi beveik visuomet. Sergant gripu kūno temperatūra paprastai būna žymiai aukštesnė (net iki 40oC), taip pat būdingas raumenų, viso kūno skausmas, kamuoja bendras negalavimas ir energijos stoka, gali atsirasti jautrumas šviesai. Kosulys ir galvos skausmas būdingas ir gripui, ir įprastam peršalimui. Tačiau gripas, kitaip nei peršalimas, sukelia sunkias komplikacijas: plaučių, ausų, širdies, smegenų ar inkstų uždegimus. Šios komplikacijos žymiai dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonių grupėse ir lėtinių sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.
Gripas yra viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų virusinių ligų, todėl žmonių susibūrimo vietose – viešajame transporte, darbo kolektyvuose, prekybos ir ugdymo įstaigose – įsiviešpatauja labai greitai. Pakanka susidurti su sergančiuoju ir po kelių dienų galima pajusti pirmuosius ligos simptomus. Ypatingą pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantys asmenys, kurie sirgdami bendrauja su aplinkiniais ir platina virusą, o imlumas gripui yra visuotinis. Tokie asmenys pavojingi aplinkiniams, nes išskiria virusą į aplinką.

Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius):

laikykitės ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių;
susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką);
nedelsdami kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją;
nevykite į darbą, mokyklą, likite namuose (iki 7 dienų), venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėkite apsauginę kaukę.
Gripo profilaktikos priemonės:

Stiprinkime imunitetą. Šaltuoju metų laiku imunitetas susilpnėja, todėl sergame dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia pastoviai vartoti įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolės, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to, reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, kai imunitetą stipriname ištisus metus.
Grūdinkime organizmą. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore, daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsime tik atšalus orams, atsparumo nebesusistiprinsime, nebent išlaikysime jau suformuotą.
Tinkamas patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra – 18–22ºC. Patalpų oro drėgnumas turėtų būti 40–60 %. Vėdinti patalpas rekomenduojama sudarant skersvėjį, t. y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.
Tinkamai apsirenkime. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Sušlapus ar sušalus, būtina kuo greičiau pasiekti namus ir persirengti, sušilti.
Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas su muilu. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną, panaudotas vienkartines nosinaites nedelsdami išmeskite. Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija