Rugsėjo 26 dieną minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

Asbesto keliama rizika sveikatai ir saugus elgesys su juo turinčiais gaminiais

Asbestas – tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpstantis vandenyje, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, organiniams tirpikliams, negaruojantis, turintis geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes.
Priklausomai nuo oksidų sudėties (jį sudaro magnio silikatai, geležies, magnio, aliuminio, kalcio ir silicio oksidai) ir kristalų struktūros, asbestas skirstomas į kelias atmainas, kurios visos yra pavojingos žmogaus sveikatai.

Nuo 2000 metų Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbesto turinčius cementinius šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt.). O nuo 2005 metų Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius. Tačiau dar ir dabar asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse bei kituose gaminiuose, dėl ko vis dar išlieka asbesto keliama rizika visuomenės sveikatai.

1976 metais asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių medžiagų sąrašą kaip vėžį sukelianti medžiaga, turinti kenksmingą ilgalaikį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštu oru. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma specialiu faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu.

Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau griaunant statinius, keičiant šiferinę stogų dangą, laužant, pjaustant šiferį, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai.

Asbesto poveikis žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai pasireiškia profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais. Netiesioginis – kai plaušeliai į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius. Jie akimi nematomi ir yra apibrėžiami kaip alveolinės frakcijos plaušeliai, kurių ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µm (mikrometrai), didžiausias plotis – 3 µm. Todėl jie lengvai patenka į kvėpavimo takus ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Kadangi asbesto plaušeliai labai lengvi, ore jie gali sklandyti net keletą dienų. Jie netirpūs vandenyje, todėl patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą.

Asbesto sukeliamos ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys. Dažniausiai susergama dėl tiesioginio kontakto su asbestu (kai dirbama su jo turinčiais gaminiais) ir tai traktuojama kaip profesinis susirgimas. Šios ligos išsivysto ne iš karto, o per ilgą –20–30 metų – laikotarpį.

Dirbant su asbestu, būtina laikytis Darbo su asbestu saugos nuostatų, kuriuose numatyta darbuotojų apsauga nuo asbesto keliamos rizikos, asbesto sukeliamų sveikatos sutrikimų prevencijos priemonės. Su asbestu ir jo turinčiais produktais gali dirbti tik specialiai parengti ir turintys licencijas asmenys. Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams.

Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką ir žmones nuo pavojingų asbesto plaušelių.

Keičiant šiferinę (asbestocementinę) stogų dangą, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų:
 Darbus atlikti taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
 Naudoti specialias apsaugos priemones, kad asbesto plaušeliai nepatektų į kvėpavimo takus ir plaučius (spec. drabužiai su gobtuvu, darbiniai batai (be raištelių), respiratorius).
 Vietą, kur šalinama stogų šiferinė danga, nuo aplinkos būtina atskirti polietileno plėvele ir pažymėti ženklu „Atsargiai – asbestas!“
 Nuimant šiferio lakštus, paviršius drėkinti vandeniu.
 Šiferio lakštus kaip įmanoma atsargiau nuleisti ant žemės ir tvarkingai sukrauti. Nemėtyti ir nelaužyti. Stengtis nemindžiauti ant žemės nukritusių šiferio nuolaužų.
 Asbesto turinčias atliekas būtina sukrauti į specialius konteinerius su užraktu. Jei lakštas netelpą į konteinerį, jį būtina apvynioti stora polietilenine plėvele, užklijuoti lipnia juosta ir priklijuoti apie asbestą perspėjančius lipdukus.
 Smulkias šiferio atliekas išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų nešluoti ir nepilti į kelio duobes ir provėžas. Mažas asbestinio šiferio nuolaužas sudėti į asbestinių atliekų konteinerį.
 Turintiems šiferiu dengtus stogus, nerekomenduojama naudoti nuo jų nubėgusio lietaus vandens skalbimui, prausimuisi ar grindų plovimui.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko