Prisirinkt prisirinkom, bet, ar žinom, ką su jais daryti?

Jeigu būtų įmanoma suskaičiuoti, tai šie metai tikriausiai būtų nominuoti vienais grybingiausių. O gal ir ne? Gal tiesiog teisūs tie, kurie sakė, kad jeigu tavęs nėra tarp grybų „facebooke“ - tai tavęs iš vis nėra ir tokio šūkio vedini į miškus ėjo visi: ir tie, kurie mėgsta grybus ir grybauti, ir tie, kuriuos traukė sportinis azartas, tikriausiai ir tie, kurie labai retai prieš tai į mišką išsiruošdavo, nes rodėsi, jog baravykai šiemet patys į krepšius lipa. Kiek tų grybų prisirinkta - neaišku, neaišku ir tai, ar tikrai visi mokame juos teisingai laikyti ir juos stalui paruošti.
Džiovinimas
Sveikatos specialistai ne visada sutaria, kuris grybų paruošimo būdas žiemai yra geresnis: šaldymas ar džiovinimas. Didelė dalis pasisako už džiovinimą, mat džiovinant išlieka nemažai maistinių šių miško gėrybių savybių.
Džiovinti taip pat reikia mokėti, mat per karštoje orkaitėje itin greitai išdžiovinti grybai kartais labiau tinkami vadinti keptais arba sukeptais, bet ne išdžiovintais. Nuosekliai, lėtai 45-50 laipsnių temperatūroje, laikant praviras orkaitės dureles, grybai džiovinami apie pora parų.
Išdžiovintus grybus reiktų laikyti sandariuose induose arba drobiniuose maišeliuose, tačiau kartas nuo karto atlikti „reviziją“ - patikrinti, ar jie nesupelijo, ar neįniko į juos koks kenkėjas.
Šaldymas
Tiek grybų, tiek ir kitų sodo bei daržo gėrybių šaldymas - geras pasirinkimas. Užšaldyti galima beveik viską. Jeigu užšaldymo ir atšildymo procesai atliekami tinkamai, tai didžioji dalis produkto vertingųjų medžiagų lieka nepakitusi. Šaldomi tik jauni, stangrūs, švieži grybai. Nors galima šaldyti jau temperatūra apdorotus (virtus, keptus) grybus, tačiau geriausia - tik kruopščiai nuvalytus.
Rauginimas
Tikrai yra dar nemažai žmonių, kuriems vien tik pagalvojus apie raugintas žaliuokes, rudmėse ar kelmučius, seilės burnoje kaupiasi. Seniau tai buvo vienas įprasčiausių ir populiariausių grybų paruošimo žiemai būdų, šiandien, deja, bet nelabai. Gal dėl mokėjimo trūkumo, laiko ar tinkamos vietos stokos, bet šiais laikai grybų rauginimu retas kas užsiima. Tenka apgailestauti, nes rauginimas - vertingas ne tik grybų, bet ir daržovių konservavimo būdas. Rauginimas – tai biologinis ar net mikrobiologinis procesas, nes pagrindinį „darbą“ šiame procese atlieka bakterijos, kurių dėka gaminasi pieno rūgštis, suteikianti produktams specifinį skonį ir apsauganti juos nuo gedimo. Jos tartum paruošia produktus taip, kad mūsų organizmas galėtų greičiau ir veiksmingiau pasisavinti maistines medžiagas.
Raugintuose produktuose esančios probiotinės bakterijos gerina virškinimą. Be abejo, geriausi produktai – rauginti namuose, kuomet puikiai žinoma, kad juos užraugiant buvo naudojama tik druska ir cukrus ir jokių „papildomų“ konservantų, kuriuos, deja, bet naudoja dalis masine raugintų produktų gamyba užsiimančiųjų.
Marinavimas
Rudenį sustiprėja diskusijos apie sveikatinančius marinavimo būdus. Neretai vieninteliu blogiu marinavimo procese yra įžvelgiamas actas, kurį stengiamasi pakeisti citrinos rūgštimi, naiviai tikintis, kad tai citrinos vaisių ekstraktas, o ne gamtoje niekur nerandama fermentacijos būdu iš melasos gaunama su citrinomis neturinti nieko bendra medžiaga, arba kitokiu actu (obuolių, balzaminiu), kuris atseit marinuojamuose produktuose nemažina veikliųjų medžiagų. Deja, bet geriausiu atveju marinuotuose produktuose galima aptikti iki 30-40 procentų vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Valgyti, bet nepersivaldyti
Grybai - baltymais gausus, turintis mikroelementų, vitaminų produktas. Populiariojoje literatūroje galima aptikti grybų palyginimo su mėsa ir net gi vadinimo „miško mėsa“.
Pagyrus šias taip lietuvių mėgstamas miško gėrybes, reikia priminti, jog grybai - sunkiai virškinamas maistas dėl juose esančio chitino, kurio žmogaus organizmas nepajėgia pasisavinti, todėl maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir ypač sergantys arba net sirgę tokiomis ligomis, kaip opalige, tulžies pūslės akmenlige, kepenų, inkstų ar kasos ligos turėtų susilaikyti nuo grybų patiekalų arba jų tik paskanauti.
O ir visiems kitiems, kurie nesiskundžia sveikata reiktų nepamiršti saiko jausmo, kuris kalbant apie gausius grybais patiekalus turėtų būti aktualus. Galbūt geriau dalį džiovintų grybų sumalti į miltelius ir jais skaninti sriubas, padažus ar įmaišyti į kitus gaminamus valgius, nei vaikščioti su apsunkusiu ar net „sustojusiu“ skrandžiu, kuomet į skrandį sumetama ne viena dešimtis kepurėlių, ištrauktų iš marinato ir įmirkytų kaloringame, dažniausiai grietinės, padaže.

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija