Pasaulinė maisto diena: „Pakeiskime migracijos srautų ateitį, investuokime į maisto saugą ir kaimo plėtrą“

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kaip ir kiekvienais metais primena, kad 2017 m. spalio 16 d. minima Pasaulinė maisto diena. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija jau paskelbė šių metų temą – „Pakeiskime migracijos srautų ateitį, investuokime į maisto saugą ir kaimo plėtrą“.
Pasaulis keičiasi. Šiandieną dėl politinio nestabilumo ir vis kylančių karinių konfliktų iš savo namų priversti bėgti žymiai daugiau žmonių, nei bet kuriuo kitu metu, nuo Antrojo pasaulinio karo, laikų. Migraciją skatina ir kiti svarbūs veiksniai: badas, skurdas ir su klimato kaita susijusios ekstremalios oro sąlygos. Dideli žmonių srautai kelia sudėtingus iššūkius, dėl kurių reikia imtis pasaulinių veiksmų. Daug migrantų atvyksta į besivystančias šalis, kurių ištekliai ir taip menki, ir taip sukuria jose įtampą. Visgi dauguma jų, apie 763 mln. žmonių, persikelia ne į užsienį, o migruoja savo šalyse. 75 proc. ypač skurdžiai gyvenančių žmonių, priklauso nuo žemės ūkio ar kitos su žemės ūkiu susijusios veiklos. Bet kurio plano, skirto spręsti migracijos problemą, pagrindas yra sukurti sąlygas, leidžiančias kaimo žmonėms, ypač jaunimui, likti namuose ir jaustis juose saugiai bei suteikti lankstesnius pragyvenimo šaltinius. Kaimo plėtra gali paveikti priežastis, kurios verčia žmones migruoti, sukurti verslo galimybes ir darbo vietas jauniems žmonėms, kurios yra susijusios ne tik su žemdirbyste (pavyzdžiui mažas pieno ar paukštienos gamybos, maisto perdirbimo ar sodininkystės įmones). Taip pat ji galėtų padidinti maisto saugumą, užtikrinti tvaresnius pragyvenimo šaltinius, padidinti galimybes gauti socialines garantijas, sumažinti konfliktus dėl gamtinių išteklių ir spręsti aplinkos blogėjimą bei klimato kaitą. Investavusi į kaimo plėtrą, tarptautinė bendruomenė galės nukreipti migracijos srautų potencialą, remti vystymąsi ir sukurti atsparumą išorėje gyvenančių žmonių įtakai, sudarant tuos pačius pagrindus ilgalaikiam atsigavimui ir integraciniam bei tvariam augimui.

Kokia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos veikla?

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija bendradarbiauja su vyriausybėmis, Jungtinių Tautų agentūromis, privačiuoju sektoriumi, pilietine visuomene ir vietinėmis bendruomenėmis, kad gautų duomenis apie migracijos srautų ypatybes ir padėtų stiprinti šalių pajėgumus spręsti migracijos problemas taikant kaimo plėtros priemones. Ši organizacija remia vyriausybes ir organizacijos partnerius, ieško migracijos teikiamų galimybių vystymuisi, ypač atsižvelgdama į aprūpinimą maistu ir skurdo mažinimą.

Kokie migracijos ir tvaraus vystymosi tikslai?

Migracija yra pasaulio kaitos proceso dalis. Šalių ekonomikose vyksta struktūrinės pertvarkos, o žmonės ieško pelningesnių įsidarbinimo galimybių savo šalyje ir už jos ribų. Uždavinys yra atsižvelgti į didelius persikeliančių žmonių srautus, siekiant užtikrinti saugią ir tvarkingą migraciją. Taip migracija gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir pagerinti maisto saugumą bei pragyvenimo šaltinius kaimo vietovėse.

Tai įdomu:

2015 m. buvo 244 mln. tarptautinių migrantų, o tai yra 40 proc. daugiau nei 2000 m.
Apskaičiuota, kad 2013 m. per valstybių sienas išvykusių asmenų skaičius sudarė 763 mln. Tai reiškia, kad daugiau yra vidaus nei tarptautinių migrantų.
Maždaug trečdalis visų tarptautinių migrantų yra nuo 15 iki 34 metų amžiaus. Beveik pusė jų – moterys.
2015 m. migrantai pervedė į savo kilmės šalis daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių. Iš šios sumos besivystančios šalys gavo apie 441 mlrd. JAV dolerių – beveik tris kartus daugiau nei skiriama oficiali pagalba vystymuisi.
Didelė migrantų dalis yra iš kaimo vietovių, kuriose gyvena daugiau nei 75 proc. visų skurstančių ir kenčiančių dėl maisto trūkumo žmonių pasaulyje. Šių žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis – žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai.
Dauguma migrantų, tiek tarptautinių, tiek vidaus, yra kilę iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, Centrinės Azijos, Lotynų Amerikos ir Rytų Europos.
2015 m. 65,3 mln. žmonių visame pasaulyje buvo priverstinai perkelti iš vienos vietovės į kitą dėl konfliktų ir persekiojimų, įskaitant daugiau kaip 21 mln. pabėgėlių, 3 mln. prieglobsčio prašytojų ir daugiau kaip 40 mln. šalies viduje persikėlusių asmenų.
Ketvirtadalis visų pasaulio pabėgėlių gyvena šiose trijose šalyse: Turkijoje, Pakistane ir Libane.
2015 m. dėl stichinių nelaimių daugiau kaip 19 mln. žmonių tapo priverstinėmis migracijos aukomis savo šalies viduje. 2008 – 2015 m. vidutiniškai 26,4 mln. žmonių per metus buvo perkelti savo šalies viduje dėl klimato ar orų nulemtų nelaimių.

 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija