Dauguma žmonių nė nežino, sergantys šia liga: štai kaip galima ją atpažint

Gydytojai, tyrinėjantys šį reiškinį, neatmeta galimybės, kad tai – infekcinės kilmės liga, atsirandanti kai virusas ar bakterija sukelia pokyčius imuninėje sistemoje, laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jo teigimu, lėtinio nuovargio simptomai atsiranda po truputį, tačiau suintensyvėja ir pražysta ne pačiomis gražiausiomis spalvomis. 

Turbūt visi esame patyrę, kas yra nuovargis, ypač po sunkaus fizinio darbo norisi tik kristi į lovą ir miegoti. Tačiau šis lapinas yra tikras klastūnas – niekada negali žinoti, kuomet jis tave pargriaus.

Pirmieji šios ligos simptomai, daktaro teigimu, gali būti labai klaidinantys, o kartais – ir labai apgaulingi: „Moterys pastoviai aiškindavo daktarams apie savo nuovargį, išsekimą, negalėjimą atsigauti po poilsio, bet gydytojai būdavo skeptiški. Nenorėjo pripažinti to kaip atskiros ligos.

Dabar situacija pasikeitė. Lėtinis nuovargis pripažintas susirgimu, o ne pavieniais kitų ligų simptomais. Tiesa, siūloma jį vadinti kitaip – sisteminiu įtampos netoleravimu ar mialginiu encefalomielitu.“

Pirmiausia gydytojas siūlo atlikti trumpą testą ir atsakyti kelis klausimus:

– Ar jūs patiriate nepaaiškinamą gilų nuovargį ilgiau nei 6 mėnesius?

– Ar visiškai paprasti dalykai/veiksmai, kaip lipimas laiptais, jus vargina?

– Ar jūsų miegas nepadeda atgauti jėgų?

– Ar jums sunku susikoncentruoti? Galbūt jaučiate tarsi rūką smegenyse?

– Ar ilgas stovėjimas jus išsekina?

Jei teigiamai atsakėte bent į keturis klausimus iš penkių, jums vertėtų susirūpinti, įspėja profesorius.

Mialginis encefalomielitas, A. Unikausko teigimu, sudėtingas todėl, kad jo simptomai atsiranda lėtai, po truputį, tačiau suintensyvėja, kol įgavę pagreitį pražysta ne pačiom gražiausiom spalvom – pajuodusiais paakiais, varginančiomis naktimis, neproduktyviu miegu, bendru silpnumu, mieguistumu dienos metu ir apatija.

Beje, lėtinio nuovargio sindromas gali pasireikšti ir kitais simptomais: sąnarių, raumenų bei galvos skausmas, skaudanti gerklė, padidėję limfmazgiai ar jautrumas šviesai, priduria gydytojas.

„Amerikos imunologai šį sutrikimą tiria nuo 1997 m. Daugumai žmonių, turinčių panašių problemų, ši liga nebūna diagnozuojama net per kelerius metus. Viena to priežasčių – nėra gerų diagnostinių testų.

Į tikslesnių tyrimų paieškas įtraukti net imunologai, kurie stengiasi atrasti lėtinio nuovargio biologinius žymenis tam, kad ši liga būtų nustatyta kraujo tyrimu. Specialistai, tyrinėjantys šį sindromą, neatmeta galimybės, kad liga yra infekcinės kilmės, kad virusas ar bakterija sukelia pokyčius imuninėje sistemoje. Juk jeigu pavyks nustatyti priežastį, gausime ir gydymą, pvz. skiepus“, – pasakoja A. Unikauskas.

Anot jo, yra keletas skirtingų būdų susidoroti su šia problema, vienas tokių – „Nedaryti“ sąrašas. Mes turime sąrašų, ką reikėtų padaryti ir šios ligos metu tai labai išvargina, todėl reikia pritaikyti savo būsenai gyvenimo tempą.

„Vietoje to, kad turėtumėte ilgiausią „Padaryti“ sąrašą, išsirinkite tris pagrindinius darbus, kuriuos norite šiandien nuveikti, o likusius darbus palikite šone. Darykite pasirinktas užduotis neskubėdami, savo tempu.

Kitą dieną iš sąrašo galėsite išsitraukti kitas tris užduotis. Taip jūs ramiai pasidarysite norimus dienos darbus, ir kartu valdysite savo streso ir nerimo simptomus, atsiradusius dėl per didelio krūvio“, – paaiškina daktaras.

Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio, pasak A. Unikausko, prasideda nuo vieno žingsnio. Jis sakom kad lėtinis nuovargis – ilgai besitęsiantis dalykas, kuris įgauna pagreitį per kelis mėnesius ar netgi metus, o jį šalinti pradedame nuo mažų dalykų ir tam reikia laiko.