Lapkričio 19-oji – Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena

Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena kasmet minima trečiąjį lapkričio sekmadienį, šiais metais – lapkričio 19 d. Ji skiriama atminti milijonus žuvusiųjų bei nukentėjusiųjų pasaulio keliuose, palaikyti jų artimuosius, šeimas, draugus. Tai diena, kai galime išreikšti dėkingumą įvykio metu pagalbą teikiančioms tarnyboms, atspindinčioms didžiulę kasdienę šios nelaimės naštą bei kainą, kurią sumoka nukentėjusios šeimos, bendruomenės ir valstybės, bei ieškoti būdų kaip sustabdyti šią visuotinę nelaimę.
Mirtys ir sužalojimai eismo įvykių metu yra staigūs smurtiniai įvykiai. Jų poveikis ilgalaikis, dažnai išliekantis ir nuolatinis. Kasmet milijonai sužalotų ir prarastų žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių prisideda prie nesuskaičiuojamų milijonų kelių eismo įvykių aukų.
Ypač tragiška, kad dauguma aukų yra jauni žmonės ir skaudžiausia, kad daugumos eismo įvykių galima buvo išvengti, o vyriausybių ir visuomenės atsakas į žūtis ir sužalojimus keliuose, į prarastas ir sužalotas aukas dažnai yra neadekvatus, išreiškiama per mažai užuojautos – juk patirta didžiulė žala, prarasta gyvenimo kokybė ar net gyvybė.
Ši atminimo diena skiriama atkreipti visuomenės dėmesį į kelių eismo įvykių aukų praradimus ir kančią. Tai taip gera proga vyriausybėms ir dirbantiems prevencinį darbą, siekiant išvengti eismo įvykių ir užtikrinti reikiamą atsaką, kalbėti apie didžiulį mirčių ir sužalojimų kelių eismo įvykiuose poveikio mastą bei neatidėliotiną poreikį veikti.
Pasaulinės kelių eismo įvykių aukų atminimo diena minima nuo 1993 m. Jungtinės Karalystės pagalbos eismo įvykių aukoms organizacijos Road Peace iniciatyva. 1995 m. prie šios dienos minėjimo prisijungė įvairios nukentėjusiuosius keliuose vienijančios nevyriausybinės organizacijos, kurias suvienijo Europos kelių eismo įvykių aukų federacija (angl. European Federation of Road Traffic Victimsm – FEVR). 2005 m. lapkričio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėti.
2010 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2011–2020 m. oficialiai paskelbė Pasauline saugaus eismo dekada. Saugaus eismo dekados vizija – mobilumas ir saugumas tiems, kurie naudojasi transporto priemonėmis pasaulio keliuose. Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių iki 2020 m. Pasaulinis dešimtmečio saugaus eismo veiksmų planas yra Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų regioninių komisijų ir kitų suinteresuotų dalyvių bendradarbiavimo rezultatas, siekiant, kad ši vizija taptų realybe.
2017 m. Pasaulinės kelių eismo įvykių aukų atminimo dienos tema „Nuo pasaulinio prisiminimo iki pasaulinio atsako per dekadą“ siekiama pasiekti vieną iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Darnios plėtros strategijos tikslų – iki 2020 m. sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų dėl kelių eismo įvykių skaičių 50 proc. – ir kviečiama prisiminti Saugaus eismo dekadą. (http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/suzalojimu_prevencija/pasauline_saugaus_eismo_dekada_2011-2020_m.html)
Spartūs automobilizacijos augimo tempai ir nuolat didėjantis eismo intensyvumas sukelia vis daugiau kliūčių užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Kadangi kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis, eismo saugumas tampa visuotiniu klausimu. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenis didelis avaringumas Lietuvoje iš esmės sietinas su neatsakingu žmonių vairavimu, netinkamu eismo organizavimu, automobilių ir kelių būkle bei kt. Visuomenės supratimas apie eismo kultūrą, tarpusavio pagarbą ir pagalbą kitam taip pat dar ne kiekvienam tapo norma.
Saugiam eismui įtakos turi daug komponentų: eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias ir aplinka. Visų jų įtaka saugiam eismui tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros, gyvenimo lygio ir kt.
2011 m. Lietuva pradėjo siekti Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programoje numatyto tikslo – atsidurti tarp 10 geriausiais eismo saugumo didinimo rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių arba sumažinti žuvusių keliuose asmenų skaičių iki 60 žuvusiųjų, tenkančių 1 milijonui šalies gyventojų.
Per pastaruosius 20 metų Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko beveik 100 tūkst. eismo įvykių, kurių metu beveik 11 tūkstančių žmonių žuvo ir daugiau kaip 120 tūkstančių buvo sužeista.
Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos statistinius duomenis 2016 metais Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko 3280 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 188 eismo dalyviai žuvo ir 3875 buvo sužeisti. Palyginti su 2015 m., eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius Lietuvos keliuose padidėjo atitinkamai 8,14 proc. ir 7,82 proc., žuvusiųjų skaičius sumažėjo net 22,31 proc. ir 1 milijonui gyventojų teko 66 žuvę eismo įvykio dalyviai.
2017 m. Lietuvoje iki lapkričio 14 d. įvyko 2955 eismo įvykiai, juose 164 žmonės žuvo, 3498 buvo sužeisti. Per tą patį laikotarpį 2016 metais įvyko 2727 eismo įvykiai, žuvo 160, sužeisti 3222 žmonės. Taigi, eismo įvykių skaičius padidėjo 8,4 proc., žuvusiųjų skaičius – 2,5 proc., sužeistųjų skaičius – 8,6 proc.
2016 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse daugiausia žuvo pėsčiųjų – net 36,70 proc. visų žuvusiųjų. Daugiausia sužeista buvo vairuotojų – 31,76 proc. 2016 m., palyginti su 2015 m., žuvo 44,64 proc. mažiau keleivių ir 22,73 proc. mažiau dviratininkų.
Lietuvos keliuose 2016 m. eismo įvykių metu daugiausia nukentėjo 15–24 metų amžiaus žmonės – 21,17 proc. visų nukentėjusiųjų. Didžiausias mirtingumas užfiksuotas tarp eismo dalyvių, kurių amžius didesnis nei 64 m. – 22,87 proc. visų žuvusiųjų.
2016 m. 1021 kartą transporto priemonės partrenkė pėsčiuosius: 69 pėstieji žuvo ir 1024 buvo sužeisti. Eismo įvykių, kurių metu nukentėjo pėstieji, daugiausia užfiksuota gruodį, o daugiausia žuvusiųjų – spalį. Rudenį ir žiemą didelę paros dalį yra tamsu, vyrauja nepalankios eismo sąlygos, kurios blogina pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų – saugumą keliuose.
Norėdami išvengti eismo įvykių, tiek pėstieji, tiek transporto priemonių vairuotojai turėtų elgtis atsakingiau. Pėstieji turėtų pasirūpinti atšvaitais, žibintuvėliais ar kitais šviesą atspindinčiais elementais, judėti pėsčiųjų takais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, eiti per kelią ar gatvę tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Vairuotojai turėtų būti atidesni, atsižvelgti į oro ir eismo sąlygas – pasirinkti saugų greitį, kad spėtų laiku sustabdyti transporto priemonę.
2016 m. daugiau kaip 65 proc. įvykusių eismo įvykių kaltininkai buvo vairuotojai. Vairuotojai dažnai viršija leistiną greitį, nesaugiai lenkia, netinkamai įvertina eismo sąlygas ir susidariusias situacijas keliuose, nesilaiko Kelių eismo taisyklių, stokoja eismo kultūros – nepagarbiai elgiasi su kitais eismo dalyviais. Neigiamą įtaka eismo saugumui daro vairavimas išgėrus, apsvaigus, taip pat pavargus.
Nepaisant dedamų didelių pastangų ir investicijų valstybės mastu, vardan žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų keliuose atminimo kiekvienas eismo dalyvis galėtų prisidėti prie savo, artimųjų, bendruomenės, visuomenės narių sveikatos ir gyvybės išsaugojimo, sąmoningai laikydamasis saugaus eismo taisyklių bei tiesiog būdamas dėmesingesnis kitiems kelyje.

 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija