Profesorius V. Kasiulevičius prognozuoja, kada Lietuva pasieks koronaviruso piką

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius nuolat dalijasi su visuomene aiškiai pateikta ir susisteminta informacija apie COVID-19 Lietuvoje. Štai kokiomis įžvalgomis jis savo feisbuko paskyroje pasidalijo šį sekmadienį.

„Ką žinome šią akimirką apie COVID-19 Lietuvoje? Situacija nėra nei tokia bloga, kaip galvoja pesimistai, bet nėra ir tokia gera, kaip viliasi optimistai. Infekcijos plėtra pasaulyje atitinka klasikinę pandemiją. Jokios paslapties ir sąmokslo čia nėra. Susirgimų skaičius įvairiose šalyse augs, kol pasieks lūžio tašką, ties kuriuo situacija stabilizuosis.

Jau anksčiau savo paskyroje citavau prancūzų ir švedų epidemiologus, kurie teigia, kad Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 diena, Prancūzija – balandžio 14 dieną, Vokietija – gegužės 1 dieną, o Švedija tarp gegužės 26 dienos iki birželio 5 dienos. Tuo tarpu preliminarūs Vilniaus universiteto mokslininkų modeliai rodo pandemijos piką Lietuvoje pirmomis gegužės savaitėmis. Vadinasi, visa balandį gyvensime infekcijos kilimo kreivėje.

Gali būti, kad oro temperatūros kilimas neturės tokio didelio teigiamo poveikio, kokio visi norėtumėm. Niekas to iki šiol nežino. Visgi nepaisant išaugusių registruotų naujų COVID-19 atvejų skaičiaus tokią situaciją priskirčiau prie bent iš dalies kontroliuojamos. Nors šiuo metu daugelis specialistų sutaria, kad registruotų atvejų skaičius atitinka tik dalį (10-40 proc.) realaus susirgimų skaičiaus ir tik kai kurie linkę šiuos skaičius dauginti dar iš didesnių skaičių, tikėtina, kad iki šiol sveikatos apsaugos sistemos apkrovimas yra saikingas“, – rašė profesorius.

Toliau jis pastebėjo, kad pasibaigus gripo sezonui daug lengviau galėsime identifikuoti COVID-19 susirgimus. Infekcija prasideda gerklės skausmu, kosuliu, labai greitai atsiranda karščiavimas. Tai nebūdinga pavasariniams rinovirusams. Temperatūra yra pirmas ženklas verčiantis pagalvoti apie COVID-19.

„Mano nuomone, visi sukarčiavę šiuo laikotarpiu turėtų būti traktuojami, kaip sergantys šia infekcija, kol nebus paneigta kitaip. Sukarščiavus atsiranda ir kitų požymių, pvz. didelis nuovargis ir raumenų skausmas. Labai svarbus požymis yra dažnėjantis kvėpavimas. Jeigu suaugusio žmogaus kvėpavimo dažnis viršija 20 kartų per minutę, stiprėja kosulys ir prisideda dusulys karščiavimo fone, tikėtina, kad jums vystosi COVID-19 sukeltas plaučių uždegimas. Jeigu namuose turite vaistinėje ar medicinos reikmenų parduotuvėje įsigytą pulsoksimetrą, tikslinga išmatuoti deguonies įsotinimą SpO2. Jeigu šis rodiklis kelis kartus matuojant neviršija 94 proc. ir yra anksčiau įvardinti požymiai, jūsų vieta tikrai ligoninėje“, – teigė profesorius.

Gydymo galimybės V.Kasiulevičius aiškino, kad, kaip ir visas pasaulis Lietuvoje sunkesnės ligos eigos pacientų gydymui pacientams sutikus ir laikantis maksimalių saugumo standartų taikomas kol kas eksperimentinis hydrochlorokvino ir azitromicino derinys. Jo nauda pagrista in vitro tyrimais ir nedidelio paskelbto prancūzų mokslininkų tyrimo rezultatais, kuriame šiuo deriniu buvo gydyti 36 pacientai. Tokiu gydymu stengiamasi apsaugoti pacientų plaučius ir pagreitinti viruso išsivalymą is organizmo. Gydymo pradžia teikia vilčių, tačiau kol kas nėra patikimų duomenų leidžiančių teigti, kad tokį derinį žmonės galėtų saugiai naudoti net tik ligoninėje, bet ir namuose gydant lengvus infekcijos atvejus.

„Reikia nepamiršti, kad tinkamai neprižiūrint minėtų vaistų kombinacija gali sukelti rimtus širdies veiklos sutrikimus. JAV yra mirusių pacientų, kurie patys ėmėsi tokio gydymo. Kaip matome iš Jungtinės Karalystės patirties – COVID-19 pneumonija yra blogesnė negu kitos virusinės pneumonijos savo išeitimis ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Sveikatos sistemos perdegimas yra pats blogiausias košmaras tokiu atveju. Todėl medikams labai svarbi karantine esančių piliečių kantrybė, nes kuo mažiau žmonių užsikrečia, tuo efektyviau galime padėti jau susirgusiems“, – rašė V.Kasiulevičius.

Blogiau už karantino nesilaikančiuosius Pasak V.Kasiulevičiaus, Achilo kulnas, arba didžiausia Lietuvos bėda – sveikatos apsaugos sistema. Net ne karantino taisyklių nesilaikantys naujieji lietuviai ir buduliai. „Pastaruosius gali priversti laikytis taisyklių policija. Bet užsikrečiantys ir į saviizoliaciją būriais keliaujantys medikai yra tik pandemijos pradžios prabanga, kurios nebegali šiomis dienomis sau leisti nei Italija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Čia medikai dirba net sirgdami. Mažai kas girdi, kad Italijoje vykdydami savo pareigas jau mirė 50 medikų ir tai yra didelė ne tik žmogiška netektis. Nebus medikų, nebus kam gydyti ne tik COVID-19, bet insultų, infarktų, onkologinių ligų ir psichikos ligų. Tik todėl Lietuvos medikų sąjūdis ir kitos medikus vienijančios organizacijos nenustoja kartoti, kad medikai turi būti saugūs. Medicinos darbuotojai privalo turėti tinkamas apsaugos priemones, mokėti jomis naudotis ir mokėti tinkamai elgtis pandemijos metu“, – pabrėžė profesorius.

Jis aiškino, kad viruso plitimo židiniais tapusios medicinos įstaigos ne tik nepadeda kontroliuoti, o netgi pačios platina infekciją. „Galbūt geriau mažiau veikiančių gydymo įstaigų, bet tvarkingų, kuriose kiekvienas kontaktas ne tik su pacientu, bet ir su kolega vertinimas kaip kontaktas su COVID-19 ir tokių, kurios bet kokį tarpusavio bendravimą perveda į nuotolį. Jokių susirinkimų ir bendrų vizitacijų. Medicinos įstaiga, kurioje nedirba stipri infekcinių ligų kontrolės komanda, gali šiandien užsidaryti. Ir kuo anksčiau, tuo geriau“, – dėstė profesorius.

lrytas.lt informacija