Onkologinių susirgimų riziką galima sumažinti

Onkologinės ligos diagnozė užklumpa staiga ir netikėtai. Nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų tam pasirengęs. Visgi net 50 procentų pavojingų, sunkiai pagydomų onkologinių susirgimų būtų galima išvengti, jeigu žmogus labiau rūpintųsi savo sveikata, atsisakytų tabako gaminių, ribotų piktnaudžiavimą alkoholiu, suvaldytų antsvorį ir nutukimą, didintų fizinį aktyvumą ir nepamirštų esančių vėžio prevencijos programų.
Mitybos, per mažo fizinio aktyvumo, antsvorio ir nutukimo poveikis žmogaus sveikatai yra didelis. Todėl visuomet reikia laikytis sveikos mitybos principų: valgyti maistingą, subalansuotą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą, išlaikyti normalų kūno svorį ir aktyviai sportuoti. Kiekvienas organizmas privalo gauti reikalingą kiekį baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad onkologinių ligų profilaktikai labai svarbus kalcis. Gaunant pakankamai šio mineralo, išvengiama net 150 ligų, tarp jų – onkologinių. Dar vienas mineralas, saugantis nuo vėžinių susirgimų, stiprinantis imuninę sistemą, yra selenas. Seleno trūkumas paskatina skydliaukės, kasos, kepenų funkcijų nepakankamumą. Tad žmogui kelis kartus per dieną derėtų valgyti grūdinių produktų ir kuo daugiau įvairių, dažniau šviežių daržovių ir vaisių, uogų. Šiuose produktuose esantys pektinai ir celiuliozė susijungia su organizme besikaupiančiais toksinais ir padeda jiems greičiau pasišalinti. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Vartoti liesą pieną, liesus pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį). Vengti cukraus, kurį vertėtų keisti medumi. Valgyti nesūrų maistą. Riboti alkoholio vartojimą, kuris kenkia sveikatai. Išgerti pakankamai vandens – t.y. 8 stiklines suaugusiems, 4 – 5 stiklines vaikams. Nepamiršti fizinio aktyvumo. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama aktyviai judėti mažiausiai pusę valandos, o vaikams – ne mažiau kaip valandą. Tai gali būti spartesnis pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, įvairūs buities darbai. Taigi pagrindiniai sveikos gyvensenos principai, kaip maisto saikingumas, subalansavimas, įvairumas, atsisakymas žalingų įpročių, normalaus kūno svorio išlaikymas ir fizinis aktyvumas, sumažina onkologinių ligų tikimybę.
Taip pat užkirsti kelią onkologinių ligų vystymuisi ar vėžį aptikti ankstyvojoje stadijoje gali padėti vykdomos prevencinės programos. Lietuvoje šiuo metu vykdomos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos.
Lietuvos moterų sergamumas ir mirtingumas gimdos kaklelio vėžiu vienas didžiausių Europoje. Kasmet nuo šios ligos miršta daugiau nei 200 moterų. Daugiausiai serga 40–60 metų amžiaus moterys. Tačiau gimdos kaklelio vėžys vis dažniau aptinkamas jaunesnėms moterims ir merginoms. Tam įtakos turi pernelyg ankstyva lytinio gyvenimo pradžia (iki 16 metų). Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai: ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, partnerių kaita, rūkymas, kontraceptinių tablečių vartojimas, lytiškai plintančios infekcijos, nevisavertė mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu. Vykdant programą gimdos kakleliui ištirti naudojamas PAP testas, t. y. moteriai atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis. Lietuvoje PAP testas atliekamas 25–60 metų amžiaus moterims 1 kartą kas 3 metus. Taigi profilaktinė gimdos kaklelio patikra išlieka pagrindinė priemonė apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio.
Onkologiniai susirgimai vystosi pamažu, palaipsniui. Daugelio vėžio susirgimų būtų galima išvengti ar juos aptikti esant ankstyvajai stadijai ir išgydyti, jeigu žmogus rūpintųsi savo sveikata, t.y. sveika gyvensena žmogui taptų gyvenimo būdu, o medicininės patikros (prevencinės programos) atliekamos laiku.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija