ULAC medikai primena, kad kai kuriuos skiepus reikia atnaujinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad, siekiant išvengti infekcijų protrūkių, būtina vykdyti planinius vaikų ir suaugusiųjų skiepijimus. Primename, kad karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Kodėl vienų skiepų pakanka visam gyvenimui, o kitus reikia kartoti kasmet?

Skiepų suteiktos apsaugos trukmės konkrečiai ligai tiksliai įvardinti nėra galimybės, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių: individualaus imuniteto ir sveikatos būklės, amžiaus, vakcinos rūšies, skiepijimosi atlikimo procedūrų ir kt. Be to, persirgus natūraliai, daugelio infekcijų atvejų, imunitetas taip pat nėra suformuojamas visam gyvenimui (pavyzdžiui, difterija, stabligė, kokliušas), tad praėjus tam tikram laikotarpiui galima sirgti pakartotinai. Todėl, jei pakartotinai užsikrėsite ir susirgsite infekcija, nuo kurios buvote skiepytas, liga pasireikš lengvesne forma, išvengsite komplikacijų bei mirties.

Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, difterijos – 5–10 metų, gripo vakcina – vienam gripo sezonui. Tai siejama su inaktyvuotomis vakcinomis, kurių sudėtyje nėra gyvų susilpnintų virusų, bakterijų ar jų dalelių, dėl šios priežasties ir reikia daugiau vakcinos dozių, kad būtų sukurtas pilnavertis imunitetas, bei reikalingos sustiprinančios (palaikomosios) vakcinos dozės, kurios pailgina imuniteto apsaugą iki sekančio skiepijimo.

Skiepai nuo difterijos, stabligės – nemokami

Nuo difterijos, stabligės ir kokliušo rekomenduojama pakartotinai skiepytis kas 10 metų. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, valstybės lėšomis vyresni nei 25 metų asmenys gali nemokamai pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo dviejų infekcijų – difterijos ir stabligės.

Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo kokliušo (savo lėšomis) infekcijos planuojantiems tapti tėvais, ar jau susilaukusiems naujagimio tėvams ir seneliams, kadangi didžioji dalis kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.

Vakcinacija nuo tymų

Lietuvoje tymų vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 m. viena vakcinos doze, o nuo 1988 m. dviem vakcinos dozėmis. Ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis turi galimybę savo lėšomis pasiskiepyti arba atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti dėl imlumo tymams.

Kontaktiniai asmenys, kurie buvo sąlytyje su sergančiuoju tymais, skiepijami PSDF biudžeto lėšomis viena vakcinos doze.

Vakcinacija nuo erkinio encefalito – kas 5 metai

Lietuvoje registruojamas vienas didžiausių erkinio encefalito sergamumas Europoje. Erkinis encefalitas – tai ūmi virusinė centrinės nervų sistemos liga, kurią platina Ixodes genties erkės kraujo siurbimo metu. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną.

Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vaikus nuo 1 m. amžiaus ir suaugusius. Pirminei imunizacijai reikalingos 3 vakcinos dozės. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu; trečiosios dozės įskiepijimo intervalas gali būti nuo 5 iki 12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po 3 m. ir vėliau kitos palaikomosios (sustiprinančios) vakcinos dozės skiepijamos kas 5 m. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras.

Planuojant kelionę, taip pat reikia skiepų

Nepaisant to, kad kai kurių infekcijų Lietuvoje nėra registruojama ar registruojami pavieniai atvejai, šios ligos vis dar egzistuoja kitose šalyse. Keliautojai net nežinodami gali šias ligas įvežti į mūsų šalį bei infekuoti imlius asmenis (neskiepytus ar nepilnai skiepytus).

Rizika užsikrėsti ar susižeisti keliaujant priklauso nuo daugelio faktorių: regiono, kuriame lankomasi, asmens amžiaus ir sveikatos būklės, kelionės trukmės, veiklos įvairovės. Todėl skiepytis reikia įvertinus visas aplinkybes, pvz. – jei žmogus vyksta į kelionę ir yra tam tikrų infekcijų grėsmė (pvz. vyksta protrūkis, yra didelis sergamumas tam tikra infekcija ar yra endeminė tam tikro sukėlėjo teritorija) tuomet yra rekomenduojamo ar privalomo pobūdžio skiepai (jei anksčiau nebuvo pasiskiepiję ar persirgę, tai dažniausiai keliautojai skiepijasi nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, atlieka difterijos stabligės revakcinaciją).

Jeigu asmuo keliauja į endeminę poliomielito teritoriją, tuomet reikalinga viena sustiprinančioji vakcinos nuo poliomielito infekcijos dozė. Jei keliauja į endeminę geltonojo drugio teritoriją, rekomenduojama/privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio infekcijos.

Karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

ULAC inf.