PSO rekomendacijos karščių metu esant COVID-19 protrūkiui bei karščio ir kaitros poveikis sergamumui ir mirtingumui

Dauguma Europos regiono gyventojų turi pasiruošti ilgai ir karštai vasarai. Remiantis Europos meteorologinių tarnybų prognozėmis, ši vasara bus šiltesnė ir sausesnė nei įprasta. Visuomenė, sveikatos priežiūros darbuotojai ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijos turi būti pasirengusios dideliam karščiui ir pasiruošusios imtis priemonių apsaugoti žmones nuo galimo karščio poveikio sveikatai. Šiais metais ši užduotis yra ypač svarbi atsižvelgiant į besitęsiantį koronaviruso infekcijos (COVID-19) protrūkį, kuris tik padidins ilgalaikio karščio sukeliamas problemas.
Nepaprastai karštų laikotarpių Europoje dažnis, intensyvumas ir trukmė nuolat auga, o tai kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai. Dėl klimato pokyčių per pastaruosius dešimtmečius padidėjo tikimybė, kad didelis karštis padarys stiprų poveikį sveikatai ir ateityje padėtis regione tik blogės. Remiantis naujausiais tyrimais, artimiausioje ateityje 31 didžiausiam Europos regiono miestui (Europos Sąjungos sostinėms, taip pat ir Londonui, Maskvai, Oslui, Ciurichui) padidės ekstremalaus karščio tikimybė, o per visus ateinančius dešimtmečius visi šie miestai taps vis labiau pažeidžiami. Mokslininkų nuomone, klimato kaita padidins ligų naštą, jei nebus sukurta veiksmingų prisitaikymo mechanizmų. Tokie mechanizmai padėtų išvengti padidėjusios sveikatos priežiūros sistemų, kurios jau dabar yra priverstos dirbti iki galimybių ribos dėl COVID-19 protrūkio, apkrovos.
Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį. Jei išorinė šiluminė apkrova sutrikdo organizmo šilumos perdavimo mechanizmus, tada kūno vidinė temperatūra pakyla. Į temperatūros pakilimą net mažiau nei 1 C iš karto sureaguoja termoreceptoriai, esantys odoje, vidaus organuose ir audiniuose. Termoreceptoriai perduoda informaciją į pagumburyje esantį temperatūrą reguliuojantį centrą, kuris ją gavęs paleidžia du galingus šilumos perdavimo mechanizmus, dėl kurių paspartėja odos kraujotaka ir padidėja prakaitavimas. Išsiplėtus poodinėms kraujagyslėms smarkiai padidėja kraujo pritekėjimas į odą ir minutinis širdies tūris. Jeigu aplinkos oro temperatūra yra aukštesnė už odos temperatūrą, tai vienintelis galimas šilumos atidavimo būdas yra garinimas (prakaitavimas). Todėl bet kuris prakaituoti trukdantis veiksnys (pvz., didelė oro drėgmė, vėjo nebuvimas, pernelyg prigludę, oro nepraleidžiantys drabužiai, anticholinerginį poveikį turinčių vaistų vartojimas ir kt.) gali lemti kūno temperatūros pakilimą, dėl to gali nutikti mirtinai pavojingas šilumos smūgis arba paaštrėti lėtinių ligų simptomai karščiui jautrioms žmonių grupėms. Lengvo ir vidutinio laipsnio terminėms ligoms priklauso prakaitinė, terminis patinimas, terminis apalpimas, šilumos sukelti spazmai ir perkaitimas. Ištikus šilumos smūgiui mirtingumas yra 10–50 proc. visų atvejų, o 20–30 proc. atvejų gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.
Remiantis UAB „Infraplano“ atlikta studija, tiriančia klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai, nustatyta tam tikrų ligų ir kitų pasekmių visuomenės sveikatai priklausomybė nuo karščio. Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, nuo karščio priklauso:
 

1.  Kraujotakos sistemos ligos (I00–I99);
2.  Kvėpavimo sistemos ligos (J00–J99);
3.  Inkstų ligos (N00–N99);
4.  Psichikos ir elgesio sutrikimai (F00–F29);
5.  Cukrinis diabetas (E10–E14);
6.  Paskendimai (W65–W74);
7.  Žarnyno infekcijos (A00–A09);
8.  Šilumos smūgis (T67.0);
9.  Odos ligos (L00–L99);
10.  Akių jautrumas (H00–H06);
11.  Odos piktybiniai navikai (C40–C43);
12.  Nudegimai saulės spinduliais (L55–L55.9);
13.  Kiti ūminiai odos pažeidimai, sukelti ultravioletinių spindulių;
14.  Nudegimai (įvairių laipsnių; T20–T31);
15.  Parazitų sukeliamos ligos: fascioliozė (B66.3);
16.  Hepatitas A (B15).

 Mirtingumo ir sergamumo rizika dėl karščio ir karščio bangų didžiausia yra vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems žmonėms, kurie jau anksčiau sirgo arba serga širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujotakos, kvėpavimo takų sistemų ligomis bei turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų; taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis bei cukriniu diabetu, besilaukiančioms moterims, vienišiems (gyvenantiems po vieną) žmonėms, menkesnes pajamas gaunantiems asmenims, miesto gyventojams.
Neigiamas karščio poveikis sveikatai pastebimas visos karščio bangos metu, jau antrąją karščio dieną mirčių skaičius išauga apie 15 proc. Kaitra, trunkanti ilgiau nei 5 dienas, lemia nuo 1,5 iki 5 kartų didesnį neigiamą poveikį sveikatai negu trumpesnė, trunkanti iki 5 dienų. Mirtingumo rizika padidėja nuo 0,2 iki 5,5 proc. su kiekvienu papildomu temperatūros laipsniu pagal Celsijų, pakylančiu aukščiau regionui būdingos temperatūros ribos.
Sunkiausias karščio sukeltas klinikinis sindromas yra šilumos smūgis, kurio priežastis – ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas. Dėl to išsivysto hiperpireksija ir centrinės nervų sistemos disfunkcija, smarkiai pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį. Jei pirmosios pagalbos veiksmai nepadeda ir sąmoningo žmogaus būklė nepradeda gerėti per kelias minutes, rekomenduojama kviesti greitąją pagalbą arba skubiai gabenti jį į artimiausią ligoninę. Jei žmogus atsigavo greitai, jaučiasi gerai ir nepastebima jokių ligos požymių, greitosios pagalbos kviesti nebūtina, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Neigiamo karšto oro poveikio sveikatai galima išvengti laikantis PSO parengtų visuomenės sveikatos gairių ir COVID-19 apsaugos rekomendacijų:

Venkite būti karštyje
Karščiausiu paros metu stenkitės nevaikščioti lauke ir nedarykite dalykų, kuriems reikia didelio fizinio krūvio. Norėdami apsilankyti parduotuvėse, naudokite laiką, skirtą specialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, jei toks laikas yra paskirtas. Būkite pavėsyje, nepalikite vienų vaikų ar gyvūnų automobiliuose ir, jei reikia ir įmanoma, praleiskite 2–3 valandas per dieną vėsioje vietoje, išlaikydami mažiausiai 1 metro atstumą nuo kitų žmonių.

Laikykite namus vėsiai
Namų vėsinimui naudokite naktinį orą. Dienos metu sumažinkite šilumos apkrovą bute ar name: užtraukite užuolaidas ar žaliuzes ir išjunkite kuo daugiau elektros prietaisų.

Venkite kūno perkaitimo ir dehidratacijos
Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius, naudokite natūralių audinių patalynę, dažniau eikite po vėsiu dušu ar į vonią ir reguliariai gerkite vandenį, bet tik ne saldintus, ne alkoholinius ir gėrimus be kofeino.

COVID-19 protrūkio metu nėra nieko geriau už gaivinančią vėsą
Stenkitės nevaikščioti lauke, jei oro temperatūra yra aukštesnė nei 25°C, nes nėra įrodymų, kad saulė ar karštis apsaugo ar gydo nuo COVID-19 infekcijos, tačiau rizika gauti saulės nudegimą ar ligą, atsirandančią dėl perkaitimo, yra didelė. Jūs galite užsikrėsti COVID-19 infekcija, nesvarbu, koks saulėtas ar karštas oras bebūtų, todėl geriau tinkamai saugoti save ir kitus: reguliariai plaukite rankas, kosėkite tik į alkūnės linkį ar servetėlę ir stenkitės neliesti veido.

Pasirūpinkite kitais žmonėmis
Rūpindamiesi savimi, nepamirškite pasidomėti, kaip laikosi jūsų šeima, draugai ir kaimynai, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia vieni. Pažeidžiamiems žmonėms karštomis dienomis gali prireikti pagalbos, o jei kam nors iš jūsų pažįstamų kyla pavojus, padėkite jiems, patarkite, palaikykite, tačiau laikykitės rekomendacijų dėl fizinio atstumo.
 
 
Ilona Burkauskienė,
Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras