Pasiekta kokybė tapo vizitine kortele ir geriausia produktų reklama

Kaimiški mėsos gaminiai – vieni populiariausių ant lietuvių kasdienio ir šventinio stalo. Jų gaminimo receptai ir būdai yra paveldėti iš senų senovės. Ąžuolo, alksnio, kadagio malkomis rūkytiems mėsos gaminiams sunku atsispirti. Viliojantis rūkomos mėsos aromatas jau metus sklinda iš Alytaus rajone Bendrių kaime įsikūrusios įmonės „Dvaro mėsa“. Iš emigracijos grįžęs ir gimtajame kaime verslą pradėjęs Edgaras Mazaliauskas įdėjo daug pastangų, kad svajonė virstų realybe. Jis optimistiškai žiūri į ateitį, ieško verslo plėtros galimybių, vertina ir džiaugiasi sulaukęs Alytaus rajono savivaldybės paramos.
Po įvairių darbų užsienyje buvęs Miroslavo gimnazijos mokinys E. Mazaliauskas grįžo ir tapo verslininku. Įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Dvaro mėsa“, Bendrių kaime pastatė maisto gamybos pastatus, susikūrė darbo vietą sau, šeimai ir tapo darbdaviu. E. Mazaliausko mama dirba įmonės parduotuvėje Geištarų kaime, tėtis tvarko ūkio reikalus. Iš viso įmonėje dirba 10 darbuotojų, iš kurių pusė yra aplinkinių kaimų gyventojai. Pasak verslininko, vietiniai teiraujasi darbo įmonėje, o prieš įdarbindamas jis neturi išankstinio nusistatymo apie žmogų ir pritaria, kad darbas gali padėti atsikratyti ir kai kurių priklausomybių.
E. Mazaliauskas pasinaudojo galimybe gauti finansinę paramą iš Alytaus rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo, kuris skirtas finansiškai remti smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, įregistruotus ir vykdančius veiklą Alytaus rajono teritorijoje. Prieš 20 metų fondo įkūrimą iniciavo savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
Kaip sakė savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja Jolita Gruzinskienė, finansinė parama skiriama naujų darbo vietų įkūrimo išlaidoms iš dalies kompensuoti, dalyvavimui parodose, mugėse ir verslininkų misijose, naujų interneto svetainių kūrimui arba nuomos išlaidoms padengti, naujos įmonės steigimo išlaidoms kompensuoti. Šiais metais Savivaldybės taryba SVV rėmimo fondui skyrė 70 tūkst. eurų. „Netrukus jį planuojama papildyti naujomis, patraukliomis verslui paramos formomis“, – sakė J. Gruzinskienė.
„Manau galimybių gauti paramą yra, tik reikia paieškoti“, – sako verslininkas, pasinaudojęs savivaldybės smulkiam ir vidutiniam verslui teikiama parama.
28-erių E. Mazaliauskas gan anksti suprato, kad nori dirbti sau. Baigęs mokyklą įvairius darbus dirbo Norvegijoje, su giminaičiu kūrė interneto svetaines, ateitį siejo net su muzika. Tačiau jauno vyro mintys nuolat sukosi apie savo verslą Lietuvoje. „Visada norėjau dirbti Lietuvoje, nes emigracijoje nesijaučiau gerai, tas turbūt ir paskatino susikurti darbo vietą sau, padėti žmonėms, norintiems dirbti“, – sakė E. Mazaliauskas.
Svarstydamas, kokios srities verslu turėtų užsiimti, E. Mazaliauskas vadovavosi taisykle – gaminti reikia tai, kas paklausu, ko trūksta rinkoje. „Geras, kokybiškas maistas – štai, kas patinka žmonėms, ir ko trūksta rinkoje. Žmonės valgė ir valgys, ypač kokybišką maistą“, – padarė išvadą E. Mazaliauskas ir 2016 metais įkūrė įmonę „Dvaro mėsa“.
Visiškai naujas gamybines patalpas verslininkas pastatė Miroslavo seniūnijoje Bendrių kaime. Gatvė, iš kurios jau metai sklinda rūkomos mėsos kvapas, pavadinta netoli įmonės esančio aukų kalnelio su koplytėle Olakalnio vardu.
Verslininkas sako, kad įmonei sekasi neblogai. „Dvaro mėsos“ gaminiai jau turi savo pirkėją Alytuje, Varėnoje, Kaune, nors prekiaujama tik keliose vietose. Pasak E. Mazaliausko, didžiausia reklama – kokybė. „Galima sakyti, kad pirkėjas randa mus, nes, manau, mažmeninėje prekyboje svarbu skleidžiama žinia lūpos iš lūpų. Vienas paragavo – patiko, pasakė kitam. Žmonės vertina gerą skonį ir natūralumą. Todėl paragavę mūsų mėsos gaminių, vėl grįžta pirkti, apie juos papasakoja kitiems“, – sako E. Mazaliauskas.
Verslininkas sako kad UAB „Dvaro mėsa“ gaminiai gaminami pagal senovinius receptus, mėsa sūdoma sausuoju būdu, rūkoma alksnio malkomis, naudojama kokybiška žaliava, natūralūs prieskoniai. Kaip gaminti kumpius, dešreles, dešras, lašinius, kitus produktus E. Mazaliauskui nebuvo naujiena. Mėsą namuose gamino močiutė, mama, iš kurių nemažai išmoko ir perėmė kai kuriuos gaminimo receptus. „Gamyba yra kaip menas – reikia sukurti, kad patiktų žmonėms. Neužtenka – dešrą sukiši išrūkini, pakabini ir viskas. Yra tam tikri etapai. Turi bręsti, turi būti atšalusi žaliava, turi būti kokybiški prieskoniai – daug įeina dalykų, kol gaminys pasiekia vartotoją“, – sako E. Mazaliauskas, ir pats prisiliečiantis prie gamybos proceso.
Verslui pradėti vyrui nereikėjo banko paskolų. Pasak E. Mazaliausko, sutaupyti Norvegijoje uždirbtus pinigus padėjo didelis noras ir tikslas dirbti sau. Specialių mokslų jis nebaigė, tik visada domėjosi verslu, skaitė daug knygų marketingo, investavimo temomis, o kad žinotų, kaip valdyti finansus, baigė buhalterijos kursus.
E. Mazaliauskas įsitikinęs, kad bet ką darant svarbu pozityvus požiūris „Jeigu sakai, kad sunku, tai ir bus sunku, jei sakai – bus lengva – bus lengva“ – įsitikinęs verslininkas. Pasak jo, toks požiūris atsirado pakeliavus po pasaulį ir pamačius, kad yra žmonių, kurie gyvena daug blogiau nei mes. „Svarbiausia yra būti sveikam, tada gali judėti, daryti“, – įsitikinęs verslininkas.
E. Mazaliauskas planuoja du svarbius žingsnius į priekį. Vienas – įmonės plėtra, daugiau gamybinių patalpų, daugiau produkcijos, daugiau prekybos vietų, daugiau darbuotojų. Naujų gamybinių patalpų statybos turėtų prasidėti netrukus.
Kitas svarbus jauno vyro žingsnis – šeimos kūrimas. E. Mazaliauskas juokauja, kad jo vestuvėse svečiai tikrai neliks alkani ir galės pasimėgauti jo rūkytais ir sūdytais skilandžiais, lašinukais, kumpiais, dešromis, virtomis karkomis ir dešrelėmis. „Stalas nebus tuščias“, – juokauja verslininkas.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

Nuotraukų galerija