Gerai žinomi lietuviški kortų žaidimai laisvalaikio praleidimui

Kortų žaidimai pasirodė senovės Kinijoje dar VII mūsų eros amžiuje. Ilgainiui jie tapo plačiai paplitusia pramoga, kurios nevengdavo ir bajorai ar kiti aukštuomenės nariai. Mūsų laikais šio tipo žaidimai yra itin paplitę interneto svetainėse, net asmeniniai kompiuteriai dažnai turi iš anksto instaliuotus žaidimus, tarp kurių dažnai rasite ir pasjansą (nuo pranc. „patience“) arba Soliterį. Bet šioje apžvalgoje pabandysime trumpai apžvelgti būtent Lietuvai būdingus kortų žaidimus ar bent jau pagrindines jų kategorijas.

Lošimus primenančios pramogos

Daug kam turbūt jaunystėje teko žaisti „Akį“ – dažnai sutinkamą žaidimą, kai stengiamasi surinkti kuo daugiau taškų, bet viršijus 21 pralaimima. Iš esmės tai įvairiuose casino online paplitusio žaidimo 21 arba BlackJack buitinis atitikmuo. „Devynakė“ taškus skaičiuoja kitaip ir labiau atitinka kitą klasikinę azartinę pramogą – bakara. Minėti žaidimai yra labiau lokalizuotos gerai pasaulyje žinomų žaidimų versijos, nepasižyminčios itin didelėmis vietinėmis ypatybėmis.

Kortų išsimetimo žaidimai

Šio tipo pramogos būdingos Skandinavijos į Rytų Europos regionams. Jų esmė yra permušti (t. y. dėti pagal žaidimo taisykles geresnę ar lygiavertę kortą) priešininko kortą. Jei žaidėjas to negali padaryti jam atitenka visos ant stalo esančios kortos. Laimi tas, kuris pirmasis atsikrato visų savo kortų. Žinoma, daug lemia sėkmė, nes išsimesti žemiausio nominalo kortas būna labai nedaug galimybių. Įvardinama, kad Lietuvoje žaidžiama:

⦁ „Kvailys“, arba „Durnius“, kurio reikėtų nepainioti su rusų žaidimais „Podkidnoy Durak“ ar „Prostoj Durak“, kuriuos atitinka sekantys žaidimai;
⦁ „Kopšas“;
⦁ „Vežimas“;
⦁ „Eilutė“.

Pasjansai

Yra daugybė būdų kaip galima dėlioti kortas norint praskaidrinti nuobodžią vienumą. Daugelis jų turi kortų pradinę padėtį primenančius pavadinimus – „Voras“, „Piramidė“, „Akordeonas“ ar „Skarelė“. Jie tinka turintiems daug laiko ar mažai idėjų ką veikti. Dauguma šių žaidimų rasite internete ar net instaliuotus į mobiliuosius telefonus, kur kartais pateikiamos ištisos pasjansų kolekcijos.

Bet šio tipo žaidimai gali būti žaidžiami ir varžytuvių principu, kai dalyvauja keletas žaidėjų. Įprastai kiekvienas gauna dalį kortų ir naudojasi bendra ant stalo esančia struktūra. Tai leidžia rungtis savo pastabumu ir miklumu, nes laimi pirmasis žaidėjas, ant stalo sudėjęs visas savo kortas. Lietuvoje šio tipo žaidimas anksčiau buvo įvardinamas kaip „Žioplys“. Vis tik daugeliui liaudiškų kortų žaidimų būdinga pralaimėjusįjį įvardinti itin neigimais ar tiesiog įžeidžiančiais žodžiais.

Kirčius skaičiuojantys žaidimai

Juose žaidėjai gauna vienodą kiekį kortų ir pagal taisykles nustatoma, kas pradės. Pirmajam žaidėjui padėjus ant stalo kortą, likusieji stengiasi sužaisti aukštesnę, kad laimėtų esamas ant stalo. Negalint to padaryti verta išsimesti žemos vertės kortas, kurios tikėtina nieko nelaimės. Viena tokia situacija yra vadinama kirčiu, ir tai kartojasi, kol baigiasi kortos. Pabaigoje vertinama kam sekėsi geriau, skaičiuojami arba laimėti kirčiai, arba laimėjimais surinktų kortų vertė. Kai kuriuose variantuose vertė turi pasiekti tam tikrą ribą ar atitikti kitus kriterijus.
Dalis šių žaidimų vyksta su 24 kortų kalade, kurią sudaro devynakės ir aukštesnės vertės kortos. Šioje kategorijoje dažniausiai minimi:

⦁ Burmistras – žaidimas skirtas dviem žaidėjams, skaičiuojami laimėti kirčiai, o laimėtojas gali apsiskelbti vietiniu meru.
⦁ Kiksas – žaidžiamas su 20 kortų kalade ir aukščiausią vertę turi ne tūzai, o damos.
⦁ Tūkstantis – žaidimas prasideda nuo aukciono, kuriame žaidėjai skelbiasi kiek taškų jie gali surinkti. Daugiausiai taškų surinkti įsipareigojęs žaidėjas pradeda ir jei surenka savo sumą ji pridedama prie jo virtualios sąskaitos, jei ne – atimama. Laimi pirmasis surinkęs 1 000 taškų.
⦁ Piramidė – kortų žaidimo istoriko Albino Borisevičiaus pasiūlytas žaidimas.

Kiti žaidimai vyksta su 32 kortų kalade, kurioje kortų vertės prasideda nuo septynakės. Šioje variacijoje kaip lietuviški žaidimai įvardinami:
⦁ Avinas,
⦁ Ožka,
⦁ Karavas,
⦁ Knarkimas – šiame žaidime stengiamasi surinkti tikslų kirčių kiekį, tad kai kuriose situacijose žaidėjai tarsi miega – stengiasi nelaimėti esamų kirčių.

Neklasifikuoti žaidimai

Juose dažnai būna įvairių tik tai pramogai būdingų ypatybių. „Ragana“ pašalina iš kaladės vieną damą. „Paršiukas“ derina kortas ir pastabumą – reikia kartoti specialų ženklą, kuris rodomas surinkus keturias vienodas kortas. Šiai kategorijai dar priskiriami – „Asilas“, „Karas“, „Melagis“.

Žvilgsnis į praeitį ir ateitį

Kortų žaidimai į Europą pateko maždaug XIV ar XV amžiuje ir greitai išplito. Kortų sukčius aprašo įžymus rašytojas M. de Servantesas. Maždaug tuo pačiu metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose atsiranda pirmoji su kortomis susijusi byla. Joje dvariškiai susivaidijo dėl klasikinės priežasties – vienas jų neleido kitam atsilošti. Vieno auksinio vertas ginčas baigėsi laimėjusiojo mirtimi. Teigiama, kad Žygimantas Senasis aistringai žaisdavo kortomis, o XVII amžiaus pabaigoje Vilniuje veikė ne vienos kortų dirbtuvės, vadintos kortinėmis. Bet kortų pasaulis nėra statiškas – nuolatos siūloma naujų kortų ir jų žaidimų. Tikėtina, kad ir ateityje pamatysime daug kortų variacijų ir su jomis susijusių pramogų. Žinoma, daugelis jų bus skaitmeninių ir greičiausiai išnaudos įvairias modernias technologijas – nekaitomus žetonus, virtualią realybę ar blokų grandines („blockchain“).