Kuo kokybiški lietuviški obuoliai skiriasi nuo atvežtinių

 Obuoliai yra vieni populiariausių ir maistingiausių vaisių Lietuvoje. Šiuo metu kaip tik puikus metas pasimėgauti šiais vaisiais, kadangi turgų ir prekybos centrų prekystaliai jau nukrauti lietuviškais kokybiškais obuoliais. Tačiau kaip atpažinti lietuviškus kokybiškus obuolius ir kuo jie skiriasi nuo atvežtinių?

Daugiau naudingų medžiagų

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad Lietuvoje užauginti obuoliai savyje sukaupia daugiau naudingų medžiagų nei užauginti, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje ar Pietų Europos šalyse. „Lietuvoje išauginti tos pačios veislės obuoliai sukaupia net 20-30 proc. daugiau fenolinių junginių, nei išauginti piečiau esančiose šalyse. Tam įtakos turi gamtinės sąlygos – dėl temperatūros svyravimų Lietuvoje augantys obuoliai taip pat daug geriau spalvinasi ir kartu sukaupia daugiau naudingų bioaktyviųjų medžiagų“, – pasakoja Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto skyriaus vedėjas, dr. Darius Kviklys.

Europa suskirstyta į zonas

Pasak D. Kviklio, pagal cheminių priemonių naudojimą visa Europos Sąjunga (ES) yra suskirstyta į 3 zonas: pietinę, centrinę ir šiaurinę. Pietų šalyse obuoliai prieš jų saugojimą yra mirkomi dezinfekciniame tirpale. Siekiant išorinio blizgumo užsienyje obuoliai dažnai būna net vaškuojami. O kovojant su kenkėjais, pavyzdžiui vaisėdžiu, chemines priemones galima tenka panaudoti net 4 ir daugiau kartų, kai Lietuvoje, kuri yra priskirta šiaurinei zonai, užtenka 1 karto. Taigi, vaisių auginimo apribojimai Lietuvoje yra itin griežti. „Kaimyninė Lenkija jau yra priskiriama centrinei zonai, todėl jų augintojams, kovojant su vaisių ligomis ir kenkėjais leidžiama naudoti kur kas daugiau cheminių priemonių. Jie apsaugines priemones naudoja kiekvieną savaitę. Tuo tarpu Lietuvoje pakanka tik 1-2 purškimų per mėnesį. Taip pat Lietuvoje yra draudžiama daugiau kaip 2 kartus per sezoną naudoti tos pačios cheminės medžiagos apsaugines priemones. Todėl mūsų šalyje užauginti obuoliai yra daug sveikesni, jie gauna daug mažiau cheminių medžiagų bei trąšų“, – pasakoja Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius. Be to, šalims, kurios pagal ES skirstymą priklauso šiaurinei zonai, reikia ilgiau laukti norint pradėti skinti vaisius po paskutinio purškimo. Taip pat joms ribojamas cheminių priemonių naudojimas. Pagal ES reikalavimus chemikalų likučių kiekis visų šalių obuoliuose, pateikiamuose į prekybos tinklus, neviršija leistinų normų. Tačiau reikia pabrėžti, kad lietuviškuose obuoliuose jų beveik nebūna, nes likus porai mėnesių iki obuolių skynimo pradžios vaisių apsaugai cheminės priemonės jau nebenaudojamos. Todėl tokius, ženklu „Kokybė“ žymimus obuolius galima valgyti kartu su odele, tik nuplovus vandeniu.

Ženklu „Kokybė“ pažymėti obuoliai

Ieškantys lietuviškų kokybiškų obuolių turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar šie vaisiai pažymėti Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“. Jei tokį ženklą pamatysite ant obuolių pakuotės, tai reiškia, kad obuoliai yra išskirtinės kokybės, tikrai sveiki, nes buvo auginami ir sertifikuoti pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“.

lrytas.lt informacija