Svarainiai – ne tik kvapiam sirupui: žiemą jie pakeičia ir actą

Svarainių krūmai prieš porą dešimtmečių buvo labai populiarus Lietuvoje, o dabar jų mažėja. Atsigėrė žmonės kvapios rūgštelės – nusibodo.

Taip yra gal ir dėl to, jog tik seniai pagarsėjusį kvapųjį sirupą mokame pasigaminti iš svarainių.

Tačiau svarainius tiriantys mokslininkai sako, kad iš svarainių išeina ir skani saldi sriuba, ir uogienė, ir džemas, kompotas.

Dar vienas galimas produktas žiemos atsargoms – actas.

Iš esmės tai net ne actas, o natūralios svarainių sultys. Jos tokios rūgščios, kad nei kaitintos, nei šaldytos puikiai laikosi esant bet kokiai temperatūrai.

Jas tinka dėti į patiekalus, kur šeimininkės naudoja įprastą actą ar citrinos rūgštį. Skirtumas tik tas, kad svarainių actas turi ypatingą kvapą ir gausų natūralių vitaminų rinkinį, dėl kurio šie vaisiai vadinami Šiaurės citrinomis.

Norint pasigaminti svarainių acto, juos reikia perpjauti, išimti sėklas ir susmulkinti.

Tam netinka įprastos elektrinės sulčiaspaudės, nes svarainių sėklalizdžių sienelės yra tokios kietos, jog tuoj atšipina įrankį. Todėl ir obuolių sultis spaudžiančios įmonės nesiima sunkti svarainių.

Apvalytus ir nedideliais gabaliukais supjaustytus svarainius reikia sumalti mėsmale, kurioje įdėtas netankus sietelis. Gautą tyrę galima dėti į elektrinę sulčiaspaudę, kuri atskiria sultis nuo kietųjų dalelių.

Sultys drumzlinos, bet, perfiltravus jas per kelis marlės sluoksnius, tampa skaidresnės, švelnios žalsvos spalvos.

Belieka supilstyti jas į nedidelius stiklainius ar butelius. Taip žiemą yra kuo pagardinti ir vitaminais praturtinti salotas, barščius, kopūstienę, tortą, kremą, silkes, cukatus, kisielių, saldainius, putėsius, džemą ir kitus gardumynus.

Mažai kas bando ir laikyti svarainius žiemą kaip obuolius. O tereikia sveikus nepažeistus vaisius sudėti į nedideles dėžutes, perkloti medžio drožlėmis ir laikyti vėsiame bei drėgname rūsyje. Taip jie gali nesugedę išsilaikyti iki žiemos vidurio. Iš tokių neperdirbtų svarainių verdamos pikantiško skonio sriubos. Valgomos su orkaitėje pakepinta rupia juoda duona arba miltų kukuliais.
Pirmiausia svarainių skiltelės apipilamos cukrumi ir pavirinamos, kol suminkštėja. Po to pridedama atskirai išvirtų miltinių kukulių arba gruzdintos duonos. Sriubos patirštinamos bulvių krakmolu, pakvėpinamos gvazdikėliais, cinamonu ir užpilamos grietinėle.