Įrodė ryšį tarp sveikatos ir dvasingumo: rezultatai stulbinantys

Ar mityba išgelbės pasaulį? Prisipažinsiu, čia vienas tų klausimų, kuriuos pati sau anksčiau keldavau. Tikėjau, kad jeigu visi žmonės nuo rytojaus pradės valgyti labai sveikai, sveikata iškart pagerės. Tačiau dirbdama supratau, kad mityba – tik sveikos gyvensenos dalis.

Norint būti sveikiems, gyventi ilgai ir visavertiškai, mums ne tik svarbu investuoti į mitybą ir ją išmanyti, bet ir skirti laiko pažinti save, stiprinti emocinę sveikatą. Jeigu mūsų gyvenime nėra džiaugsmo, nesvarbu, kaip kokybiškai valgysime, bus sunku atsikratyti depresijos.

Ne kartą turėjau pacientų, kuriems maksimaliai pakeitėme mitybą, bet niekaip nesugebėjome iki galo pagerinti sveikatos. Priežastis paprasta – didžiulis patiriamas stresas ir pacientas nelinkęs to keisti ar užsiimti gyvenimo būdo praktikomis.

Keista, kartais mums lengviau atsisakyti saldumynų, maisto, kurio netoleruojame, pradėti gerti įvairius kokteilius, bet kai paprašau atlikti kvėpavimo pratimus ar skirti laiko sau – skaityti, įsiklausyti į savo tikruosius poreikius, pasilepinti vonioje, nueiti pasidaryti masažo, – šios rekomendacijos dažnai būna sunkiausiai įgyvendinamos ar pamirštamos. Labai dažnai mums atrodo, kad tai, kas lengva, bus neveiksminga, tačiau kartais būtent paprasčiausi dalykai turi daugiausia įtakos rezultatams.

Aš labai tikiu, kad mes, kaip žmonija, egzistuojame daug geriau, kai kuo nors tikime – ar tai būtų Dievas, ar visata. Žinojimas, kad yra kažkas aukščiau už mus, dažnai suteikia stiprų pagrindą eiti per gyvenimą ir net užklupus sunkumams prisiminti, kad savo nerimu, rūpesčiais, baimėmis galime pasidalyti ir nenešti tos naštos vieni.

Tikiu, kad būtent noras viską padaryti patiems, savo jėgomis, neprašant pagalbos, nepripažįstant savo silpnybių mums kiša pagalius. Kaip jau anksčiau minėjau, jei nepripažinsime savo silpnybių, niekada nepradėsime keistis.

Kai tikime kuo nors, kas aukščiau už mus, gyvenimas pasidaro lengvesnis. Nesakau, kad rytoj jums nebereikės eiti į darbą ar mokėti paskolos. Bet kad ir kokie iššūkiai užgula pečius, turime įrankių juos įveikti ar tiesiog suprasti, kad tie įrankiai bus.

Tikėjimas – pagrindas, iš kurio susideda visas mūsų gyvenimas, leidžiantis priimti kasdienius sprendimus, išspręsti konfliktus, rasti vidinę ramybę. Ne kartą pacientai girdėjo mano pasakymą, kuriuo labai tikiu: „Mums duodama tik tiek, kiek galime atlaikyti.“

Daug kartų įsitikinau, jog net užklumpančios ligos skirtos mums augti, supurtyti ir pranešti, kad turime ką nors keisti savo gyvenime, kol dar nevėlu. Tikiu, kad gyvenime gauname ne vieną, o šimtus galimybių, bet juk tik nuo mūsų priklauso, kiek kartų jomis pasinaudosime ir ką išmoksime.

Čia kaip dėl talentų: galime gimti jų turėdami – tai didžiulė dovana, bet jeigu jų neugdysime, tiesiog bergždžiai iššvaistysime tai, kas mums duota.

Šiais laikais per dažnai susiduriu su pacientais, kuriuos kamuoja valgymo sutrikimai, kai žmonės iš nerimo, liūdesio, vienatvės pradeda valgyti, kai maistas tampa nebe maisto medžiagų šaltiniu, o mūsų emocinių duobių užpildymu.

Deja, maistas suteikia tik trumpalaikį malonumą, ir vienintelis būdas ištrūkti iš šio rato – pradėti suvokti, kas mes esame, kuo tikime, kuo galime džiaugtis ir ko galbūt reikėtų atsisakyti.

Lietuvoje dažnai kalbame apie alkoholio žalą ir kokia tai didžiulė problema. Kaip rodo tyrimai, tikėjimas (dvasingumas) net 85 proc. mažina alkoholio priklausomybės riziką. Įdomu ir tai, kad tikintieji taip pat rečiau susiduria su priklausomybe nuo narkotikų, lažybų ar vaistų (čia turiu galvoje stiprius nuskausminamuosius, prie kurių itin lengvai įprantama). Žmonėms, turintiems priklausomybių, kurioms priskirčiau ir valgymo sutrikimus, atrastas tikėjimo kelias dažnai padeda pasiekti labai puikių rezultatų.

Amerikoje jau ne vienus metus gyvuoja priklausomybės centrai, kurių gydymo metodika paremta būtent krikščionybės principais. Panašūs centrai jau ne vienus metus veikia visame pasaulyje, juose priklausomybės gydomos remiantis kitomis religijomis.

Įdomu, kad būtent krikščionybėje, kur skatinama rūpintis savo kūnu kaip šventykla, daugiau nei 60 proc. tikinčiųjų turi sveikesnius valgymo įpročius, rinkosi daugiau sveiko maisto ir mažiau užkandžių, saldumynų bei pusgaminių. Taip pat buvo pastebėta, kad dvasingi žmonės rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip padidėjęs kraujospūdis, kuris labai smarkiai priklauso nuo patiriamo streso.

Gaila, bet pastaraisiais metais gana dažnai susiduriame su vėžiu sergančiais žmonėmis, šios ligos neišvengia ir jauni žmonės. Tyrimai parodė, kad dvasingi žmonės net 55 proc. rečiau serga vėžiu. Taip pat pastebėta, kad susirgusieji greičiau pasveiksta ir geriau reaguoja į gydymą. Čia labai svarbu paminėti, kad būtent dvasingumas ir šiuolaikinė medicina turi eiti išvien.

Tikiu, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp visko mūsų gyvenime ir nesureikšminti vienos srities, nors esu natūraliosios medicinos atstovė, labai plačiai naudojuosi šiuolaikinio mokslo išradimais, tokiais kaip kraujo ar kiti tyrimai.

Pripažinkime, juk lūžus kojai mums reikės medikų pagalbos, natūralioji medicina padės greičiau atsistoti ant kojų, o dvasingumas leis pozityviau baigti reabilitaciją ir galbūt net suvokti, kodėl mums ta koja lūžo. Gal mums pats laikas šiek tiek atsikvėpti.

Man nerimą kelia, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių – jų maždaug 4 kartus daugiau nei Anglijoje. Man gaila, bet Lietuvoje per mažai kalbame apie depresiją, nes laikome šią temą tabu.

Jau nešneku apie apsilankymus pas psichoterapeutą. Tačiau statistika liūdna: jei paklaustume bet kurio Lietuvos gyventojo, ar jo aplinkoje buvo pasitaikę savižudybės atvejų, išgirstume teigiamą atsakymą.

Ne vienus metus dirbu privačioje psichologinių sutrikimų klinikoje Londone. Jos pacientai – verslininkai, bankininkai, teisininkai, nepilnamečiai vaikai iš gerų šeimų – žmonės, turintys nuostabų išsilavinimą. Tai tik parodo, kad šie sutrikimai neturi nieko bendra su mūsų išsilavinimu ar finansine padėtimi ir kad atėjo laikas pradėti apie tai kalbėti, kaip tai daroma Anglijoje.

Įdomu, kad jau dabar padaryta beveik 500 skirtingų tyrimų stebint, kokią įtaką mūsų psichologinei būsenai, ypač sergant depresija, turi religija ar dvasingumas. Kaip rodo tyrimai, dvasingumas net iki 80 proc. gali sumažinti savižudybių riziką.

Noriu pabrėžti, kad apsilankymas bažnyčioje ir „atsižymėjimas“ prieš draugus ir artimuosius, bet nė vieno išmokto principo nesilaikymas nėra tikrasis dvasingumas. Kai darome ką nors dėl akių, niekada nepasieksime ilgalaikių rezultatų ir tikėjimas niekuomet netaps mūsų gyvenimo pagrindu.