Kitoks. Vaclovas Matažinskas

Aš nukryžiuotas lyg Kristus esu.
Kenčiu skausmus ir patyčias žmonių.
Smalsiais jūs žvilgsniais lydite mane,
Kai aš einu laisvai miesto gatve.
 
Norėčiau aš sėdėti namuose,
Atsiribot nuo įkyrios minios.
Į viską spjaut, uždaryt langines,
Kad nematytų nieks manęs.  
 
Bet noriu saulės, noriu aš šviesos.
Likimas pagailėjo išvaizdos gražios...
Aš negaliu būti tarp tų žmonių
Vien tik todėl, kad toks bjaurus esu.
 
Nekaltas aš – sukūrė taip gamta,
Toks koks esu jums juokas, man – bėda.
Anksčiau verkiau, raudojau naktimis,
Dabar be ašarų verkiu – tik širdimi...
 
Iš veido gal esu kai kam bjaurus,
Tačiau siela, širdim esu gražus.
Nespręskit pagal išvaizdą žmogaus –
Pažvelkite į širdį, ji – neapgaus...
 
Kas iš to grožio jeigu gėrio ten nėra.
Jeigu po rūbais ne širdis – kieta uola.
Ji be jausmų, be meilės, be dainos –
Ten ne širdis, ten gabalas mėsos.  
 
Norėčiau būti kaip visi aš tarp žmonių,
Aš norą tą ir teisę tą tikrai turiu.
Nenoriu žvilgsnių ir kalbų aš įkyrių:
„Žiūrėkite kas eina, o Dieve negaliu“.
 
Nepamalonintas Likimo aš esu,  
Vaduotis stengiuosi iš tų kančių.
Galvą iškėlęs drąsiai aš einu
Ir negirdžiu pašiepiančių kalbų.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.