Mieste vėl pakvipus smalkėmis – atmintinė, ko nereikėtų deginti krosnyse

Pastarosiomis dienomis vėl sugrįžus per keletą metų mūsuose jau atprastai žiemai, iš kaminų stulpais į viršų šaunantys dūmai ne tik dar labiau pagražina nuostabų žiemos peizažą, tačiau ir kutena nosis jau primirštu degėsių kvapu.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Mačernienė sako, kad miesto aplinkos tarša kietosiomis dalelėmis šiomis dienomis yra padidėjusi.

„Aplinkos tarša kietosiomis dalelėmis paprastai padidėja šaltą žiemą, kai daugiau kūrenama ir vyrauja silpnas, nepalankus teršalams sklaidytis vėjas.  Kiekvienais metais, prasidėjus šildymo sezonui, padidėja aplinkos oro tarša. Ypač oro taršos padidėjimas jaučiamas miesto individualių namų rajonuose“, – sakė vedėja.

Jos teigimu, didesnė tarša yra ten , kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Gyventojai turėtų nepamiršti, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą ar dažytą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes.

Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės – jos nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.).

Kai atliekos deginamos paprastose krosnyse, esant neaukštai temperatūrai, į orą išmetamos ne tik kietosios dalelės, bet ir gerokai pavojingesnės žmogaus sveikatai cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, deginant gumą, išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos ligomis sergantiems žmonėms. Susidariusi siera, susimaišiusi su suodžiais kamine, gali sukelti gaisrą ir pridaryti daug nepataisomos žalos.

Atliekas deginti buitiniu būdu labai pavojinga dar ir dėl to, kad susidaro bei aplinkos orą patenka ypač didelės kenksmingų medžiagų – kancerogenų koncentracijos. Kadangi namų kaminai nėra aukšti, šios medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninių namų kiemuose, soduose, dirvoje, tokiu būdu sudarydamos sąlygas ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai.

Atlikti tyrimai įrodo, kad kelios dešimtys individualių namų, kuriuose deginamos mišrios komunalinės atliekos, teršia aplinką labiau negu kelias dešimtis tūkstančių gyventojų aptarnaujanti specialiai tam skirta atliekų deginimo krosnis.

Pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena (malkos), anglys ir durpės. Siūloma, kai yra silpnas, nepalankus teršalams sklaidytis vėjas, esant galimybei, rinktis dujinį šildymą.

Nors Alytaus miesto teritorijoje aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygis neviršija ribinės vertės, kad taip neatsitiktų, savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai individualių namų gyventojams primena, kad deginti atliekas krosnyse draudžiama.

Tai numatyta Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Alytaus miesto savivaldybės   tarybos patvirtintų Alytaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 31.53 punkte numatytas draudimas individualių gyvenamųjų namų rajonuose patalpoms šildyti naudoti atliekas ar kitą netinkamą kurą. Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų ir už savivaldybių patvirtintų miestų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.

Alytaus mieste aplinkos monitoringas vykdomas pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2017 – 2022 metų programą, kurios viena sudedamųjų dalių yra aplinkos oro stebėsena. Oro kokybės tyrimai atliekami parinktose 8 vietose (Kauno g. 30, Lelijų g.60, Kalniškės ir Naujosios g. sankryža, Artojų g. 3A, Kaštonų ir Topolių g. sankryža, Pulko ir Sūduvos g. sankryža, Pramonės g. 25, A. Juozapavičiaus g. 80) naudojant difuzinius ėmiklius – pasyvius sorbentus.

Monitoringo vietos parinktos norint įvertinti komunalinės ir pramoninės veiklos įtaką Alytaus miesto aplinkos oro kokybei. Aplinkos oro stebėjimo vietos pasirinktos pagal skirtingas objektų paskirtis: pramonės rajone šalia UAB „Graanul Invest“, AB „Kauno grūdai“; visuomeninės ir švietimo paskirties objektai; nuosavų namų vietovės; transportas, kelių sankryžos.

Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje stebimi oro teršalai – azoto oksidai, azoto dioksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas, anglies monoksidas, ozonas ir lakieji organiniai junginiai keturiais metų sezonais po dvi savaites. Ypatingas dėmesys skirtas sieros dioksidui ir azoto dioksidui, kadangi pagal ES direktyvų reikalavimus jų vidutinės metinės koncentracijos aplinkos ore ribojamos pagal žmonių sveikatos apsaugai nustatytus reikalavimus ir  lyginamos su augmenijos apsaugai nustatytais taršos lygiais.

2020 m. nustatyti azoto dioksido  žmonių sveikatos apsaugai viršijimai viename taške,  Kauno g. 30, Alytus. Manoma, kad tai sietina su padidėjusiais transporto srautais dėl buvusio eismo ribojimo, susijusio su gatvių rekonstrukcijos ir statybos, įrengiant eismo žiedus, darbais.

Ribinės vertės pagal aplinkos oro užterštumo normas, nustatytas augmenijos apsaugai, viršijo penkiose tyrimų vietose: Kauno g. 30 (pavasario ir vasaros tyrimo laikotarpiu), Kalniškės ir Naujosios gatvių sankryžoje pavasarį, Artojų g. 3A rudenį, Pulko ir Sūduvos g. sankryžoje žiemos laikotarpiu ir Pramonės g. 25 pavasario ir rudens laikotarpiu.