Taiklesnė ir efektyvesnė parama jaunų šeimų įsigyjamam pirmajam būstui

Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Seimas priėmė Vyriausybės pateiktą ir Seime patobulintą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektą.

 „Įstatymo pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms gauti finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą regionuose, teikiant paskatą didesniam jaunų šeimų skaičiui, taip pat labiau prisidės prie regionų gaivinimo. Jaunų šeimų kūrimasis regionuose ir įsiliejimas į regionų darbo rinką skatins verslininkus didinti investicijas, kurti naujas darbo vietas, o kartu prisidedant ir savivaldybėms, jaunos šeimos galės būti stipriau motyvuojamos kurtis regionuose“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Siekiant taiklesnio ir efektyvesnio finansinės paskatos teikimo, siūlomi tokie pagrindiniai Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimai:

• Nustatoma, kad finansinė paskata teikiama regionuose, kurie nepriskirti trims didiesiems miestams (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) ir šalia jų esančių didžiųjų rajoninių savivaldybių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų) tam tikroms teritorijoms priklausomai nuo būsto ploto vieneto normatyvinės vertės bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms (Birštonui, Druskininkams, Neringai, Palangai);
• Subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimos sudėti ir vaikų skaičių šeimoje. Bazinis subsidijos dydis – 10 procentų, apskaičiuojamas nuo 87 tūkst. eurų maksimalios kredito sumos, šeimoms, auginančioms 2 vaikus, subsidijos dydis – 12,5 procentų, 3 vaikus auginančioms šeimoms numatyta maksimali 15 procentų subsidija. Maksimali subsidijos suma siektų 13 050 eurų. Taip būtų sudarytos galimybės pasinaudoti finansine paskata didesniam skaičiui jaunų šeimų, galėtų būti patenkinama du kartus daugiau prašymų;
• Įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų;
• Atsisakoma būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidija išmokama tik užbaigus statybas;
• Nustatoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas;
• Atsisakoma laukiančiųjų paramos sąrašo sudarymo ir numatoma, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
• Taip pat įtvirtinama nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj dabar esančių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
• Nustatomi prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas būtų teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skirtų papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.

Didžioji dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 dienos.

Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimo projektas parengtas įvertinus Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms rezultatus. Atsižvelgta į siūlymą tikslinti finansuojamų teritorijų kriterijus, išvengti prielaidų įsigyti prabangų būstą, nustatyti pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą su finansine paskata įsigytame būste,  kryptingiau teikti finansinę paskatą kartu su savivaldybių teikiama parama, siekiant stiprinti finansinės paskatos sąsajas su regionų poreikiais, ir kt.