Poetę pakeitė prezidentienė

Dauguose (Alytaus r.) vieną iš trumpiausių gatvių nuspręsta pervadinti Sofijos Smetonienės gatve. Iki šiol ji buvo vadinam Salomėjos Nėries vardu. Lentelė su užrašu S.Nėries dar kabo ant ketvirtu numeriu pažymėto namo, bet abiejuose gatvės galuose nuo kelio ženklų tokios lentelės jau nuimtos. Registrų centro adresų registro REGIA žemėlapyje ši gatvė jau pavadinta Sofijos Smetonienės vardu, tačiau tokio pavadinimo Dauguose niekur nematyti. Net pačios Alytaus rajono savivaldybės internetinėje svetainėje Daugų seniūnijos adresas nurodytas S.Nėries 3, nors savivaldybės taryba vasario 6 dieną savo posėdyje vieningai patvirtino, jog šios gatvės pavadinimas pakeistas į S.Smetonienės. Tokį prašymą tarybai buvo pateikusi Daugų seniūnija, bet nemažai miesto gyventojų iki šiol nežino, kad S.Nėries gatvės nebėra. "Lentelių su nauju gatvės pavadinimu gamyba dar užtruks, nes reikia įvairius užsakymus atlikti. O gyventojų pasiūlymų pervadinti šią gatvę išgirdau dar pernai birželio mėnesį, kai Pergalės gatvei buvo suteiktas Dauguose gyvenusio Nepriklausomybės akto signataro Vlado Mirono pavadinimas. Ir pats ėmiausi iniciatyvos. Pas jį lankydavos būsimasis prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija. Ji taip pat prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nes drauge su V.Mironu plaukiodami valtele sugebėjo įtikinti čia viešėjusį kaizerinė Vokietijos atstovą, kad Lietuva turi būti nepriklausoma. Todėl ir pasiūliau pervadinti S.Smetonienės vardu, o abu gatvės gyventojai su tuo sutiko", -- pasakojo Daugų seniūnės pavaduotojas Algirdas Marčiukonis. Jo nuomone, tiesiogiai su Daugais susijusi prezidentienė S.Smetonienė labiau nusipelnė, kad jos vardu būtų pavadinta gatvė nei talentinga poetė, tačiau aktyviai sovietmetį garbinusi politikė S.Nėris. A.Marčiukonį ypač sujaudino viename raštų tome rastas ir giliai atmintin įstrigęs 1943 metais jos pasirašytas komentaras JAV laikraščiui apie sovietų vykdytus trėmimus. "Pati buvusi mokytoja, savo kolegas, švietimo darbuotojus, gydytojus ir kitus Lietuvos šviesuomenės atstovus, ištremtus į Sibirą 1941 metų birželio 14-ąją, vadino profašistiniais elementais, palaikiusiais išdavikiškus ryšius su naciškaisiais diversantininkais, greit galinčiais būti Hitlerio agentais. Nesuprantu, kaip jautri poetė galėjo būti tokia žiauri kitų tautiečių likimams", -- teigė A.Marčiukonis.

Genovaitė RAFANAVIČIENĖ

lrytas.lt informacija