Žvejyba be leidimo – kenkimas gamtai, sau ir kitiems žvejams

Žuvų išteklių būklė vandens telkiniuose pastaruoju metu sparčiai gerėja. O ir pažeidimų mažiau – žvejai mėgėjai vis rečiau sumerkia meškeres į upes ar ežerus, nenusipirkę leidimų.

 Juoba kad leidimai mėgėjų žvejybai Lietuvoje kainuoja itin nebrangiai – jų kainos vienos mažiausių ES. Pavyzdžiui, dviejų dienų žvejo mėgėjo leidimo kaina tėra 1,4 euro. Tiek sumokėjus juk galima žvejoti visą savaitgalį.

O ir įsigyti tuos leidimus yra paprasta. Tai galima padaryti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje, spaudos kioskuose, taip pat ir internetu.

Tačiau vis dar atsiranda žvejojančių be leidimų.

Persekioja pagundos

 O gal inspektorius neatvažiuos? Gal niekas nepatikrins? Ar tik ne tokios mintys nuramina sukirbėjusią žvejų sąžinę? Ir jie sumerkia meškeres į valstybinius ežerus ar upes vildamiesi, kad niekas jų nepričiups. Tačiau tokiais atvejais žvejyba tampa ne poilsiu, bet nuolatine įtampa dairantis ir klausant, ar tik kas nors neatvažiuoja.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, pamiršdami, o gal ir specialiai neįsigydami vos kelis eurus kainuojantį leidimą žmonės kenkia ir sau, ir kitiems žvejams – neprisideda prie žuvų išteklių atnaujinimo, žvejybai reikalingos infrastruktūros pagerinimo.

Žala – didesnė nei leidimo kaina

V.Graičiūnas paaiškino, kad pinigai, sukaupti už mėgėjams parduotus žvejybos leidimus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo fondą. Jie naudojami gamtos ištekliams atkurti ir saugoti.

Tad žvejys, nepirkdamas leidimo, yra tarsi vagis. Jis neskiria lėšų žuvų ištekliams atkurti, aplinkos apsaugai, infrastruktūrai sukurti, pavyzdžiui, naujoms vietoms valčių nuleidimui įrengti.

„Kita vertus, žvejodamas be leidimo nemažą materialinę žalą gali patirti ir pats žvejas. Už kiekvieną be leidimo sugautą žuvį tenka atlyginti žalą. Pavyzdžiui, už sugautą lyną ar karšį teks sumokėti po 60 eurų. Kiekvienos plėšrios žuvies – lydekos ar sterko sugavimas žvejui kainuos po 145 eurus”, – kalbėjo V.Graičiūnas.

Pašnekovui paantrino ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas. Jo teigimu, žalą reikia skaičiuoti ne tik tiesioginę, bet ir netiesioginę.

Juk ne laiku, draudžiamu būdu ar draustinyje pagauta žuvis yra trigubai vertingesnė. Tad atitinkamai ir jos neleistinas pagavimas reiškia trigubai didesnę žalą gamtai.

„Kiekvienos rūšies žuvys yra įvertintos. Didžiausia žala padaroma gaudant žuvis neršto metu. Tačiau ne visada žvejai, ypač mėgėjai, stebi ir žino šias taisykles bei kokią įtaką gamtai turi jų veikla.

Todėl leidimai padeda pačiam žvejui pasirinkti tinkamą vietą, laiką ir žvejybos būdus”, – paaiškino S.Mikėnas ir pridūrė, kad leidimus žvejybai įsigyti yra labai nesudėtinga.

Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje (ALIS) galima įsigyti žvejybos leidimus ne tik kalendorinei parai, bet pasirenkant ir planuojamą žvejybos laiką, pavyzdžiui, leidimą parai galima įsigyti nuo vienos kalendorinės dienos 17 val. iki kitos kalendorinės dienos 17 val.

Nesitiki būti patikrinti

Vis dar atsiranda žvejų, kurie nepiktybiškai išvažiuoja prie ežero su meškere, nepatikrinę, ar jų ilgalaikis leidimas dar galioja, ir taip tampa pažeidėjais, nors ir nepiktavaliais. Tačiau yra ir kita grupė žvejų – tai tie, kurie nesitiki būti pagauti.

Žvejų asociacijos „Zvejys.lt” prezidentas Kęstutis Pivoriūnas patikino, kad per jo paties žvejybos stažą leidimas buvo patikrintas ne kartą.

„Pritariu Aplinkos ministerijos atliekamiems kontrolės veiksmams. Mano paties patirtis liudija, kad yra trys kategorijos žvejų mėgėjų. Vieni sąžiningai ir skrupulingai perka leidimus.

Kiti nepiktybiškai pamiršta leidimą arba neapsižiūri, kad jo galiojimo laikas yra pasibaigęs.

Trečioji kategorija – tai žmonės, kurie kelis kartus nupirko leidimą. Jeigu jų inspektoriai nepatikrino, jie nusprendžia apskritai leidimų nepirkti vildamiesi, kad niekada neįklius”, – pasakojo K.Pivoriūnas.

Keičiasi patirtimi

Socialiniuose tinkluose žvejai mėgėjai dalinasi žvejybos patirtimi. Nelieka neapkalbėta ir ALIS tema.

Pasak Dariaus (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas), žvejybai ne visada galima nusipirkti leidimus internetu – ALIS sistemoje.

„Nors žvejybai visuose nuomojamuose telkiniuose galima nusipirkti leidimus, nėra galimybės to padaryti, norint žvejoti privačiuose vandenyse arba išnuomotose telkiniuose, kurių nėra ALIS sistemoje“, – sakė Darius.

K.Pivoriūnas tokiems komentatoriams atkerta, kad nereikia būti žiopliems.

K.Pivoriūnas tokiems komentatoriams atkerta, kad nereikia žioplinėti. Nes ir prie privataus – turėtų būti lentelė su savininko kontaktais ir informacija, kur ir kaip galima įsigyti žvejybos leidimą.

Deja, ne visuomet tokios informacinės lentelės yra pakabinamos, nors, anot K.Pivoriūno, save gerbiantis šeimininkas turėtų informuoti žvejus, kad tai yra privati valda.

„Visi išnuomoti vandens telkiniai yra įrašyti į ALIS sistemą. Juos galima atrasti, pasirinkus tam tikrą regioną. Be to, šiuo metu jau yra galimybė leidimus į išnuomotus telkinius nusipirkti ne tik per ALIS, bet ir „Tiketa” interneto svetainėje.

Tuo tarpu leidimą žvejybai privačiame vandens telkinyje reikia pirkti iš jo savininko. Taip įpareigoja įstatymas”, – primena V.Graičiūnas.

Pinigų skiriama ir žuvivaisai

2016 metais per ALIS sistemą buvo parduota 63 680 žvejo mėgėjo leidimų, o iš viso – 385 813. Tai šiek tiek daugiau nei 2015 metais, kai iš viso žvejai nusipirko 385 553 leidimus.

Dviejų dienų žvejo mėgėjo leidimo kaina – 1,4 euro. Mėnesiui leidimas kainuoja 5 eurus, metams – 14 eurų.

Pagal Mėgėjų žvejybos įstatymą teisę nemokamai žvejoti turi visi socialinio draudimo pensininkai (išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius, kuriuose norint žvejoti reikia gauti savininko leidimą).

Nemokamai gali žvejoti vaikai iki 16 metų ir neįgalieji, turintys tą teisę pagrindžiantį dokumentą.

Iš viso už mėgėjų žvejybos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimus (ATPK 87 str. 1 d. ir ANK 291 str. 1 d.), 2016-aisiais buvo nubausti 1742 asmenys, šiemet per pirmąjį pusmetį – 1407. Tačiau tai skaičiai, kurie liudija ne tik žvejojančių be leidimo, bet ir kitus nusižengimus.

Pinigų, gautų už leidimus, skiriama ir žuvivaisai. Šiais metais numatoma įveisti daugiau nei 22 mln. vienetų įvairių vertingų žuvų: lašišų, šlakių, margųjų upėtakių.

Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Kesminas yra sakęs, kad, palyginus 2011 ir 2016 metų duomenis, žuvies vidutinis svoris padidėjo 2 kartus, fiksuojama ypač išaugusi lynų biomasė. Būtent aplinkosaugininkai ir atsakingi žvejai padėjo pasiekti tokio rezultato.

lrytas.lt inf.