Vandens pramogos, Šreko pelkė ir vaizdai, nuo kurių šiurpsta oda

Praleisti kelias vasaros atostogų dienas ar savaitgalį, pasinerti į vandens ir oro pramogas, pasivaikščioti istorinėmis vietomis bei patirti ypatingų pojūčių galima viename gražiausių Dzūkijos kampelių įsikūrusiuose Dauguose ir jo apylinkėse.

Į šį Alytaus rajono miestą atvykstančius pasitinka simbolis – legendomis apipinta kunigaikščio Daugio medinė skulptūra. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje. Pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikų aprašymuose 1384 metais. XIV–XV a. čia stovėjo valdovų medžioklės pilis. Vytauto laikais Dauguose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. Čia jis dažnai užsukdavo pamedžioti, pailsėti. Tad keliaukime į Daugus ir mes.

Aktyvios pramogos ir atokvėpis po medžiais

Miestas apsuptas Didžiulio ežero, prie kurio įrengtos kelios maudyklos, paplūdimio tinklinio aikštelės, yra galimybė nuomotis valtis, baidares, organizuojamos vandens kelionės plaustais.

Daugų saloje yra vandens batutų parkas, kuriame galima išbandyti jėgas ir vikrumą, o krante ramiai poilsiauti.

Ežere gausu žuvų, tad žvejybos mėgėjai gali sugauti neblogą laimikį.

Smagiai praleisti laiką galima ir pačiuose Dauguose. Mieste yra futbolo, krepšinio, aikštelės. Turgaus aikštėje įrengta vaikų žaidimų aikštelė, treniruokliai. Medžių paunksmėje prisėdus ant suoliuko galima pailsėti, paskaityti knygą. Šioje aikštėje stovi atminimo ženklas, pagerbiantis partizanus.

Verta ir pasivaikščioti. Netoli aikštės yra Šventapetrio kalnelis, 1858–1862 metais pastatyta mūrinė trijų navų bebokštė Dievo Apvaizdos bažnyčia, turinti gotikos, klasicizmo ir baroko stilių bruožų. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu (tel. +370 687 19 717).

Miesto kapinėse yra Lietuvos partizanų kapas ir paminklas, jose palaidoti ir Lietuvos kariai, žuvę 1919–1920 m.

Už paplūdimio prie Technologijos ir verslo mokyklos Daugų ežero pusiasalyje yra nuo XVIII a. iki 1941 m. veikusios žydų bendruomenės kapinės. Sovietmečiu šioje vietoje buvo įrengta sveikatingumo ir poilsio zona, o iš akmeninių antkapių nuokalnėje padaryti laiptai. Dabar antkapiniai akmenys sutvarkyti ir sustatyti 8 eilėmis.

Šalia Daugų Daugų kaime, Ežero gatvėje veikia kalvės ekspozicijų salė, kurioje eksponuojami vietos kalvio gaminiai. Norint juos apžiūrėti reikia pasiskambinti telefonu +370 687 31 328.

Koplytėlė lyg ant delno, nuo kurio atsiveria gražios apylinkės

Netoli, Bukaučiškių kaime, yra buvusio Vasario 16-osios Akto signataro, kunigo, ministro pirmininko, kariuomenės kapeliono Vlado Mirono dvaro XIX a. raudonų plytų romaninio stiliaus su neogotikos elementais koplytėlė. Ji nedidelė, bet labai jauki, nuo jos atsiveria graži apylinkės panorama. Norint į koplytėlę įeiti, reikia susitarti iš anksto su Daugų bažnyčios klebonu (tel. +370 687 19 717) arba seniūnija, tel. (+370 678 81 437).

Nuostabus Daugų apylinkių vaizdas atsiveria ir nuo į plokščią piramidę panašios, Daugų ežero apjuostos kalvos Aukakalnio Doškonių kaime (3,5 km nuo Daugų). Pagonybės laikais čia buvo aukojamos aukos, kalno šlaituose galima pamatyti smulkių pilies liekanų akmenėlių. Doškonyse yra 1939 m. pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui.

3 km nuo Daugų Žvirgždėnų kaime yra gamtos paveldo objektas Žvirgždėnų pušis, prie kurios galbūt dar galima rasti senovinių monetų, seniau mestų po ja sėdėjusiems elgetoms.

Laumės supiltas piliakalnis, meilės reikalų akmuo

Didžiulio ežero Salos senovės gyvenvietėje stūkso Salos piliakalnis dar vadinamas Pilaite. Pasakojama, kad jį supylė laumė.

Sakoma, kad antgamtinių savybių turi ir apylinkėse esantys vadinami mergų akmenys. Vienas panašus į susigūžusią moterį yra Karliškių kaime – susijęs su meilės reikalais. Legenda pasakoja, kad akmeniu yra paversta mergina, kurios tėvai nenorėjo leisti tekėti už mylimo vaikino. Sklinda kalbos, kad ir dabar prie jo ateina žmonės, stokojantys meilės. Tačiau prašant jos, reikia žinoti konkretų objektą, nes gali nutikti taip, kad meilės bus daug, o to vienintelio taip ir nepavyks išsirinkti.

Vieta, kurioje šiurpsta oda

Netoli šio akmens yra nuošali sodyba, joje kuriamas šiurpą keliantis viduramžių bausmių, kankinimų ir raganų teismų muziejus bei pragaro miškas. Kol kas jis neįtrauktas į lankomus maršrutus, tačiau susitarus su šeimininku Albertu Dusevičiumi, galima apžiūrėti. Atvykstančius smalsuolius sodybos savininkas dažnai pasitinka apsirengęs markizo de Sado kostiumu, parodo ir pristato eksponatus, į kuriuos žiūrint darosi nejauku.

Retame miškelyje iš po žemių šviečia kaukolės, kyšo plaštakos, vaiduoklių gaubtai be veidų, negyvėlio kojos ir kiti šiurpą keliantys elementai. Į pragaro erdvę galima įeiti pro karstą, giljotiną, o praėjus telkšo vadinamoji Šreko pelkė. Drąsuoliai, ją praėję kabančiu tiltu, sako, kad einant jausmas toks, lyg eitum gyvenimo ir mirties keliu.

Egzotikos mėgėjams ši vieta tikrai patiks, tačiau vaikams jame lankytis, ko gero, nereikėtų. „Mano kuriamos vietos idėja – ne vien įrankiai ir šiurpinantys vaizdai, bet gal daugiau žmogaus nuodėmių veidrodis“,– sako A. Dusevičius.

Apylinkės iš oro baliono

Alytaus rajono apylinkėmis galima pasigėrėti ir iš paukščio skrydžio. Oreivis Edvardas Dovydėnas, Dzūkijoje gerai žinomas kaip oro baliono pilotas, Pocelonių oreivių klubo vadovas. Pocelonių kaimas yra visai šalia minėto šiupą keliančio muziejaus. Kaip sako oreivis, geriausia oro balionu skristi ankstyvą rytą arba likus valandai iki saulėlydžio, kai būna giedra. Nespėjote vasarą – neapsakomi vaizdai iš oro baliono atsiskleidžia ir rudenį, kai gamta pasipuošia ryškių spalvų gama. Dėl skrydžio reikia tartis iš anksto, tel. +370 615 70 543.

Lankantis Alytaus rajono Daugų krašte galima neskubėti grįžti namo ir pasimėgauti poilsiu kelias dienas. Čia yra kaimo turizmo sodybų, apsistoti galima ir pačiuose Dauguose. Keliauti ir susirasti nakvynę padės Alytaus turizmo informacijos centras ir seniūnija.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

Nuotraukų galerija