Šildytis taupiau – misija įmanoma: valstybė skiria paramą besijungiantiems prie centralizuoto šildymo

Šildytis taupiau – misija įmanoma: valstybė skiria paramą besijungiantiems prie centralizuoto šildymo

                 Šildytis taupiau ir švariau norintys gyventojai turėtų suskubti. Iki 2022 m. vasario 1 d. skiriama 50 proc. valstybės parama atsisakantiems šilumos gamybai iškastinį kurą (dujas, anglį, durpes, skalūnus) naudojančių įrenginių ir prisijungiantiems prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos. 2 mln. eurų parama skiriama per LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Iškastinio kuro kainoms kylant iki neregėtų aukštumų, centralizuotai tiekiama miesto šiluma (CŠT) yra pats optimaliausias būdas gyventi šiltai ir nepermokėti už šildymą. Nors biokuro kainų padidėjimas neišvengiamai paveikia ir miesto šilumos kainas, CŠT išlieka pigiausias būdas šildytis. Jeigu teisingai įvertinamos visos įrangos įsigijimo, eksploatacijos, amortizacijos bei kitos išlaidos, miesto šiluma yra bene 2 kartus pigesnė už šildymą naudojant dujas ar šilumos siurblius. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šią savaitę patvirtino gamtinių dujų ir elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams: nuo 2022 metų gamtinės dujos šildymui, įskaitant ir pastoviąją mokėjimų dalį, kainuos apie 7–8 ct/kWh, o elektra 16,7 ct/kWh. Pridėjus dar ir įrenginių išlaidas bei eksploatavimo sąnaudas – tai yra įskaičiuota į centralizuotai tiekiamą šilumą – akivaizdu, kad pastarasis apsirūpinimo šiluma būdas yra pigesnis už alternatyvas. Žalią, atsinaujinantį išteklių – biokurą – šilumos gamybai naudojantys centralizuotos miesto šilumos tiekėjai gali užtikrinti optimaliausią šilumos kainą ateityje, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos.
                   Ekologija yra dar viena, ne mažiau už ekonominę svarbi, priežastis pereiti nuo taršaus autonominio šildymo prie CŠT. Tyrimai rodo, kad atėjus šaltajam sezonui, oro kokybė šalies miestuose ir miesteliuose labai suprastėja, nes šilumai gaminti naudojamas aplinkai nedraugiškas iškastinis kuras, nekokybiški šilumos gamybos įrenginiai. Iš prastos kokybės kietojo kuro katilų, kuriuose neįmanoma efektyviai sudeginti net gero kuro, į aplinką patenka anglies monoksidas (CO). Šios dujos, dar kitaip vadinamos smalkėmis, gali sukelti sunkias kvėpavimo takų, onkologines ligas ar net kainuoti gyvybę. Siekiant švaresnės gyvenamosios aplinkos, Lietuvos miestai net svarsto galimybę drausti kietojo kuro naudojimą tankiai gyvenamose vietovėse.
             Centralizuotas šilumos tiekimas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos prioritetas, nes leidžia palaikyti švarų orą miestuose, šilumos gamybai efektyviai panaudoti miškų ir buities atliekas, sumažinti priklausomybę nuo globalių energetinių išteklių. CŠT reikalingi vamzdynai įrengti ir veikia beveik visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
                     Šiuo metu Lietuvoje centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti naudojama net 75 proc. atsinaujinančio,
daugiausia – vietinio, biokuro ir tik 19 proc. – gamtinių dujų. Taip mūsų šalis prisideda sprendžiant klimato kaitos ir energetinės nepriklausomybės problemas.
           Parama namui – iki 10 tūkst. eurų. Skatinant CŠT plėtrą, Lietuvos valstybė remia naujų vartotojų prisijungimą prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Viena iš galimybių gauti paramą – LR Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos lėšomis finansuojama priemonė. Individualių ir daugiabučių namų gyventojai kviečiami kreiptis į miesto šilumos tiekimo bendroves ir gauti finansinę paramą keičiant esamą iškastinio kuro (dujos, anglys, skalūnai, durpės) šildymo sistemą į centralizuotą apsirūpinimu šiluma būdą.
                   Maksimalus subsidijos dydis vieno ar dviejų butų namui – 2,5 tūkst. eurų, daugiabučiui namui – 10 tūkst. eurų. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui. Prijungiami ne naujesni kaip 5 metų ir iškastinį kurą naudojantys pastatai.

              Jungtis prie centralizuotų šilumos tinklų gali gyvenamųjų namų butų savininkai, kurių pastatai yra  Lazdijų ir Veisiejų miestų centralizuotos šilumos tiekimo zonose, nustatytose Lazdijų ir Veisiejų miestų šilumos ūkio specialiuose planuose. Naujiems šilumos vartotojams bus sumontuoti šilumos apskaitos prietaisai, pagal kurių rodmenis bus atsiskaitoma už sunaudotą pastate šiluma, šilumos tinklų bendrovei nustatytomis šilumos kainomis. Jei pastate yra daugiau kaip vienas butų savininkas, paskaičiavus sunaudotą šilumą, gyventojai galės pasirinkti vieną iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintų paskirstymo metodų, atitinkančių  pastato šildymo sistemos įrenginių tipą.
                 Tinkamomis finansuoti išlaidos yra automatizuotų šilumos punktų įrengimas ir energetinio naudingumo
sertifikato išdavimo išlaidos. Šilumos tiekėjai, įvertinę technines galimybes, įsipareigos nutiesti šilumos tiekimo vamzdyno atšaką iki gyvenamojo namo savomis lėšomis.

lazdijai.lt informacija