Europos Komisija: Lietuvoje pradėti pokyčiai gali padėti mažinti mokinių pasiekimų skirtumus tarp miesto ir kaimo

Lietuvos įgyvendinami pokyčiai - „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, pokyčiai pasiekimų vertinimo sistemoje gali sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus, kaimo ir miesto atskirtį, nelygias galimybes siekti kokybiško ugdymo.

Tai sakoma Europos Komisijos lapkričio mėnesį paskelbtame metiniame lyginamajame „Švietimo ir mokymo lyginamąjį raporte 2022“, o taip pat ir metiniame  švietimo stebėsenos biuletenyje. Šių metų leidinio pagrindinė tema – lygios galimybės švietime ir socialinių – ekonominių skirtumų mažinimas.

Kuriamos sąlygos visiems suteikti lygias galimybes

„Europos Komisijos ekspertų ir mūsų nuomonės bei vertinimai sutampa – turime padaryti viską, kad socialinis – ekonominis kontekstas turėtų kuo mažesnę įtaką mokinių pasiekimams. Raporte aiškiai pasakoma, kad Lietuvoje įgyvendinamos programos, tokios kaip „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, įtraukiojo ugdymo priemonės, tarpiniai mokinių atsiskaitymai viduriniame ugdyme padės spręsti sudėtingas ir daugiasluoksnes pasiekimų skirtumų ir atskirties problemas.

Raporte ypač akcentuojamas Lietuvai labai svarbus socialinio-ekonominio konteksto ir mokinių pasiekimų ryšys, skirtumai tarp mokinių pasiekimų miestuose ir kaimuose, ugdymo pasiekimų skirtumai tarp atskirų mokyklų. Siekiant mažinti ugdymo pasiekimų skirtumus jau priimti sprendimai dėl mokyklų tinklo stiprinimo, pertvarkoma vidurinio ugdymo bei  ugdymo pasiekimų patikrinimo, o tiksliau – pagalbos mokiniui sistema“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

EK raporte pabrėžiama, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa gali padėti visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, suteikti lygias galimybes ir gerinti bendrus mokymosi rezultatus. Įgyvendinant šią programą skatinamas savivaldybių ir mokyklų, nusprendusių į ją įsitraukti, bendradarbiavimas. Šių mokyklų infrastruktūra, moderniomis laboratorijomis, kitais ištekliais galės naudotis ir jose organizuojamoje veikloje galės dalyvauti visi tame regione gyvenantys vaikai.

Savivaldybės kartu su švietimo bendruomene turi pasirengti trejų metų trukmės pažangos planus, skirtus švietimo kokybei gerinti ir įtraukčiai didinti. „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje negali dalyvauti mokyklos, kurios vykdo mokinių atranką.

Biuletenyje akcentuojamos kaimo vietovėse ir miestuose gyvenančių vaikų nelygios galimybės siekti kokybiško išsilavinimo. Kaime gyvenantys vaikai mažiau dalyvauja ikimokyklinio ugdymo sistemoje, o mokyklos nebaigia beveik keturis kartus daugiau kaime gyvenančių vaikų, negu gyvenančių ir besimokančių mieste.

Aukštąjį išsilavinimą įgyja gerokai mažiau 25–34 m. jaunuolių, gyvenančių kaimo vietovėse. Pvz., 2021 m. šis rodiklis buvo toks: 43,6 kaime gyvenančių ir 70,6 proc., kilusių iš miesto. Taip pat labai skiriasi miesto ir kaimo gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygis. Raporte sakoma, kad tai iš dalies atspindi platesnio masto socialinius ir ekonominius skirtumus, kurie Lietuvoje viršija ES vidurkį ir per pastaruosius du dešimtmečius didėjo. Teigiamas sparčios Lietuvos ekonominės konvergencijos poveikis daugiausia juntamas tik Vilniuje ir Kaune, o kituose miestuose ir savivaldybėse daugiau investicijų pritraukti nepavyksta.

EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimo duomenimis, kaimo vietovių mokiniai pasiekia prastesnius rezultatus negu miesto mokyklose besimokantys mokiniai. Ataskaitoje teigiama, kad  jei jų socialinis ir ekonominis statusas būtų toks pat, kaimo vietovių mokinių rezultatai iš tikrųjų būtų netgi geresni už miesto mokyklų mokinių rezultatus.

Socialiniai ir ekonominiai skirtumai taip pat turi įtakos galimybėms įgyti aukštąjį išsilavinimą. Taikant mokinių pasiekimais grindžiamą priėmimą, nėra remiamas mokinių iš pažeidžiamų grupių dalyvavimas aukštojo mokslo sistemoje, ypač jų studijos universitetuose. Pvz., 2020 m. į aukštąsias mokyklas įstojo tik 17 proc. vidurines mokyklas baigusių mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų ir 68 proc. mokinių iš dideles pajamas gaunančių šeimų.

Lietuvos švietimo stebėsenos biuletenyje pabrėžiama, kad Lietuva investuoja į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją bendrojo ugdymo mokyklose. Nuo 2024 m. visos mokyklos turės užtikrinti ugdymo prieinamumą ir teiks jiems būtiną pagalbą. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa taip pat padės siekti šio tikslo – bus skirtas finansavimas fizinei mokyklų aplinkai gerinti pagal universalumo principus, taip pat bus stiprinami mokytojų darbo su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais įgūdžiai. 2021–2027 m. Lietuvoje planuojama aktyviau teikti edukacinę pagalbą, šiuo tikslu steigiant regioninius konsultavimo centrus.

Teigiamai vertinami tarpiniai pasiekimų vertinimai

Švietimo stebėsenos raporte pabrėžiama, kad dabartinėje Lietuvos mokinių pasiekimų vertinimo sistemoje daugiausia dėmesio skiriama ne mokinių kompleksiniams įgūdžiams, o dalyko žinioms. EK ekspertai teigiamai vertina planus paskutinėse dviejose klasėse įvesti tarpinius mokinių pasiekimų vertinimus, kurių rezultatai būtų įtraukiami į galutinius mokyklos baigimo įvertinimus. Pabrėžiama, kad taip siekiama suteikti daugiau paskatų mokiniams anksčiau ir visapusiškiau sutelkti pastangas į vidurinio ugdymo programą, užuot neproporcingai daug dėmesio skyrus dviem baigiamųjų egzaminų dalykams.

Lietuvoje akademinių rezultatų patikrinimas priėmimo į mokyklų pagrindinio ugdymo programas metu nėra privalomas, tačiau mokyklų vadovai teigia, kad praktikoje atranka vertinant akademinius pasiekimus vyksta.

Nepritaria atrankai į mokyklas

Skirtingas priėmimo į mokyklas ir ugdymo programas kriterijų nustatymas gali padidinti skirtumus tarp mokyklų ir padidinti segregaciją. 2018 m. PISA ataskaita rodo, kad nepalankioje padėtyje esantys Lietuvos mokiniai labiau koncentruojasi tose pačiose mokyklose.

„Atranka į valstybines mokyklas, išskyrus vykdančias specializuoto ugdymo krypties programas,  neleidžiama mūsų teisės aktais. Tačiau girdime, kad kai kurios mokyklos, dažniausiai gimnazijos, vykdo tokias atrankas. Taip neturėtų būti, nes tai didina atskirtį ir skirtumus tarp mokyklų.  Formuojasi „gerų“ ir „blogų“ mokyklų tinklas. Savivaldybės turėtų atidžiai stebėti ir planuoti mokyklų tinklą, rūpintis, kad tokių atrankų nebūtų“, – pažymi J. Šiugždinienė.

Šią Lietuvos švietimui jautrią problemą padės planuojama pagalba sunkumų patiriantiems mokiniams, remiantis mokinių pasiekimų patikrinimų 4, 8 ir 10 klasėse rezultatais. Tai leis laiku pastebėti ir sureaguoti į mokinių mokymosi spragas. Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir suteikiama reikalinga mokymosi pagalba.

EK raporte pastebima, kad darbo sąlygų gerinimas mokytojams gali padėti didinti mokytojo profesijos prestižą. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuosekliai didinami mokytojų atlyginimai gali padėti pritraukti naujų mokytojų, didinti šios profesijos patrauklumą. Mokyklų tinklo pertvarka taip pat gali daryti teigiamą poveikį mokytojų darbo krūviui ir atlyginimams. Mokytojo atlyginimas taip pat priklauso nuo vedamų pamokų skaičiaus, o tai reiškia, kad mažose savivaldybėse, kuriose yra nedaug mokyklų klasių, dirbantys mokytojai paprastai dirba mažiau valandų ir turi daugiau važinėti, kad gautų didesnį atlyginimą.

Išspręsti šią problemą gali padėti mokyklų reorganizacija sumažinant mažų mokyklų skaičių. Raporte sakoma, kad dar reikia didinti tęstinio profesinio tobulėjimo sistemos aktualumą ir mažinti jos susiskaidymą, kad ji būtų geriau pritaikyta prie mokytojų ir mokinių poreikių, atitiktų naujausias edukologijos žinias. Pastebima, kad 2021–2027 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos investuojamos į edukologijos studijų kokybės gerinimą, stiprinant edukologijos mokslinius tyrimus ir didinant edukologijos doktorantų skaičių.

Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio šalių ataskaitas rengia Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas.

Daugiau informacijos pateikiama europa.eu.