Įtraukusis ugdymas – įvairovės iššūkiai švietimui

Tarptautinės neįgaliųjų dienos, kuri minima gruodžio 3-ąją, išvakarėse grupė Alytaus miesto švietimo įstaigų atstovų kartu su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduota Rimvyda Ališauskiene ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Rima Mockevičiene viešėjo Klaipėdos mieste ir rajone. Švietimo įstaigų vadovai, direktorių pavaduotojai ugdymui, psichologai, specialieji pedagogai, mokytojų, tėvų atstovai dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo programoje „Įtraukusis ugdymas – įvairovės iššūkiai švietimui". Ją inicijavo Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotoja švietimui ir metodiniam darbui, l. e. direktoriaus pareigas, Silvija Peštenienė. Programa įgyvendinta drauge su Klaipėdos miesto savivaldybe bei Klaipėdos rajono švietimo centru. Alytiškiai domėjosi specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų bei įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo patirtimi bei iššūkiais, pagalba šeimoms. 

Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko susitikimas su mero pavaduotojais Arūnu Barbšiu, Arvydu Cesiuliu, Švietimo skyriaus komanda, Klaipėdos miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktore Ulijana Petraitiene. Kalbėtasi apie uostamiesčio švietimo darbuotojų problemas ir lūkesčius, glaudų institucijų, politikų bendradarbiavimą. Alytiškiai aplankė lopšelį-darželį „Versmė" – jame didelė specialistų komanda teikia pagalbą vaikučiams, turintiems įvairių raidos sutrikimų. Visa pedagogų ir pagalbos specialistų komanda nuolat kryptingai mokosi ir įgytas žinias stengiasi pritaikyti tiems, kuriems jos duoda naudą: tai, kas tinka vienam, netinka kitam, o tikslas – padėti kiekvienam vaikui.

Dar rudenį Birštono diskusijų festivalyje „Būtent", susipažinę su Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos vadovų ir pedagogų komanda, Alytaus miesto švietimo darbuotojai šį kartą jau Doviluose drauge mokėsi ir reflektavo, kaip kurti mokyklą visiems. Mokyklos direktorius Arūnas Grimalis papasakojo, kaip prieš 10 metų jų mokykloje atsirado pirmasis autizmo spektro sutrikimą turintis mokinys. Jo buvo atsisakiusios kelios mokyklos ir visiems tai buvo didžiulis iššūkis. „Kai į klasę ateina kitoks vaikas, visas kolektyvas, klasės bendruomenė sukyla – tenka ilgai ir kantriai diskutuoti, aiškintis, ieškoti racionalių spendimų. Bet požiūris pamažu keitėsi. Mes neskirstom vaikų, jie mokosi visi kartu", – gerąja patirtimi dalijosi direktorius. Tačiau mokyklos bendruomenė nenori tapti mokykla, kurioje būtų vien specialiųjų poreikių vaikai, todėl turi riboti jų priėmimą, o tai liūdina. Mokykloje ugdoma per 20 specialiųjų poreikių mokinių, čia nėra specialiosios klasės, tačiau yra gitaros, kulinarijos, šokio ir kitokių būrelių, kuriuose, užuot bandę suprasti jiems sunkiai suvokiamas formules ar teoremas, specialiųjų poreikių vaikai mokosi būtiniausių gyvenimo įgūdžių, o kitose pamokose jie ugdomi kartu su visais.

Pedagogai diskutavo ir apie tai, kad viena iš priežasčių, dėl kurių dažnai atsisakoma priimti specialiųjų poreikių turintį vaiką – mokyklos neturi kvalifikuotų specialistų. Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė teigė, kad „nė vienas Lietuvos universitetas nerengia kvalifikuotų specialistų, kurie mokėtų dirbti su autistiškais, Dauno sindromą, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais", o mokyti pedagogus šių dalykų – šiandienos būtinybė. Dalindamiesi patirtimi Dovilų pagrindinės mokyklos atstovai buvo vieningi: daug ir kantriai mokytis tenka patiems, nuolat perimant kitų patirtį, tariantis, teorinius seminarus keičiant gerokai naudingesnėmis praktinėmis stažuotėmis.

Neramina kita problema – visuomenės požiūris. Ir alytiškiai, ir klaipėdiečiai diskutavo apie tai, kad klasėje atsiradęs specialiųjų poreikių turintis mokinys dažniausiai sukelia ne kitų čia besimokančių vaikų, o jų tėvų pasipriešinimą. Jie bijo, kad elgesio, emocijų ar kitokių sutrikimų turintis vaikas gali sukelti destrukciją. Dovilų pagrindinėje mokykloje, visų pirma, bandoma situaciją ramiai aptarti su tėvais. Ne visada tai pavyksta, nes visuomenės požiūris greitai nepasikeičia, tačiau neketinama nuleisti rankų, kuriant mokyklą visiems po vienu stogu.

Supratimas eina iš žmogaus vidaus, o ir abejingumas dar labai gajus, todėl tik patys keisdamiesi galėsime įtakoti kitų pokyčius. Mokytojo kompetencija suteikia galios ir pasitikėjimo. Visiems kartu sprendžiant pedagogų pasirengimo dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, finansavimo, diskusijų stokos ir Švietimo įstatymo pakeitimo problemas, galėsime sakyti, kad einame atskirties įveikimo ir įtraukties link. Ir ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, bet ir emigrantų, kitataučių, skirtingų socialinių sluoksnių ir pan.

Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos informacija