Nuotraukos autorius: Facebook.com nuotr.

Socialiniai tinklai ūžia: alkoholio reklamos draudimas peržengė visas ribas

Nuo metų pradžios Lietuvoje įsigaliojus alkoholio reklamos draudimui spaudos platintojai buvo priversti imtis ekstremalių priemonių. Šokiruoti skaitytojai socialiniuose tinkluose talpina nuotraukas su išplėšytais žurnalų puslapiais.  Vietoje pašalintų puslapių leidiniuose taip pat paliekami spausdinti paaiškinimai, kad tai buvo padaryta laikantis alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies. Visuomenę nustebino ir tai, kad plėšomi buvo ir užsienietiški leidiniai. Visgi naujos redakcijos įstatyme nurodyta, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad skleidžiama Lietuvos rinkai skirta reklama, turi teisę duoti nurodymus skubiai pašalinti informaciją arba panaikinti pasiekti alkoholio reklamą. Korporatyvinės komunikacijos vadovo Andriaus Baranausko manymu, užsienietiškų žurnalų plėšymas arba lipdukų klijavimas jų puslapiuose labiau kompromituoja reklamos ribojimą, nei jį palaiko. „Ta pačia logika remdamiesi galime kovoti su pornografija, tarkime, uždengdami krūtinę Palangos Eglės – žalčių karalienės skulptūrai. Ir taip, Europos istorijoje buvo periodų, kai rūpestingi žmonės dangstė skulptūras arba tiesiog nudaužydavo pernelyg atsikišusias dalis. Mažutėliais rūpinosi“, – savo socialinio tinklapio paskyroje rašo jis.

A. Baranausko teigimu, toks perdėtas rūpestis kompromituoja ir Lietuvą, kaip šalį. „Mes juokiamės iš kvailų draudimų kitose valstybėse – įsivaizduokit, kaip užsieniečiai, nusipirkę mėgstamą žurnalą, reaguos į mus. Ypač „Instagram“ ir „Facebook“ laikais. Kiek laiko praeis, kol juoksis iš mūsų?“ – retoriškai klausia komunikacijos specialistas. Jam taip pat nemalonu pagalvoti, kad kažkas varto žurnalą ir plėšo puslapius, o tada parduoda kaip gerą produktą. „Nepatinka, kad pirkdamas daiktą iš užsienio esu cenzūruojamas ir šiaip sveikas protas šiuo atveju deportuojamas į kitą planetą“, – komentavo A. Baranauskas. Kitų lietuvių pasisakymai šiuo klausimu buvo dar griežtesni. Pasirodė netgi pareiškimų, kad taip atrodo protinėmis ligomis sergančių asmenų integracija į visuomenę. Kiti tokią cenzūrą laikė sugrįžimu į viduramžius.

lrytas.lt informacija 

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą