Nuotraukos autorius: 123rf

Pensijų kaupėjų viltys dūžta į šipulius – jaučiasi apgauti

Gerokai anksčiau į pensijų kaupimą įsitraukę gyventojai itin nemaloniai nustemba sužinoję, kad visos sumos iš karto negaus, jeigu ji per didelė. O nuo kitų metų ši kartelė bus dar labiau nuleista.

„Jaučiuosi apgauta, nes niekada nebūčiau pasirašiusi po tokiomis sąlygomis“, – nusivylimo neslėpė 61 metų medikė Daiva. Moterį pribloškė gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės išaiškinimas, kad ji negaus pensijų fonde jau sukauptų pinigų, nes jų tiesiog per daug. Tokių kaip ji – toli gražu ne viena dešimtis. 2013 metų lapkritį Daiva pasirašė antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartį su viena didžiausių pensijų kaupimo įmonių. Iki pensijos moteriai buvo likę aštuoneri metai. Medikė pasirinko maksimalų kaupimo būdą pagal sistemą 2+2+2, kai po 2 proc. atlyginimo į fondą mokėjo ji pati ir „Sodra“, o dar 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio pervesdavo valstybė.

Be to, Daiva rinkosi rizikingesnį fondą, tad per šešerius metus sukaupė beveik 21 tūkst. eurų ir tikėjo, kad sulaukusi pensijos visus šiuos pinigus gaus iš karto.

Geriau būtų pirkusi butą

„Tačiau kai pasirodė informacija, kad keičiasi pensijų fonde sukauptų pinigų išmokų tvarka, pradėjau domėtis. Tuomet paaiškėjo, kad savo sukauptų pinigų negausiu, – jie man dalimis bus mokami 20 metų. Be to, dar turėsiu už šiuos savo pinigus nusipirkti anuitetą. Tai yra visiška nesąmonė, nes niekada nebūčiau pasirašiusi tokios sutarties – mokėk kuo didesnes įmokas, „Sodros“ pensija dėl to sumažės, o mes tau tuos pinigus mokėsime dalimis“, – piktinosi moteris.

Bendrovės atstovė medikei dar siūlė eiti į pirmalaikę pensiją ir taip atsiimti jau sukauptus pinigus, o vėliau grįžti į darbo rinką. Tačiau ir tai, kaip paaiškėjo, nėra tinkamas sprendimas, nes 35 metų darbo stažą turinti moteris fonde yra sukaupusi per daug, todėl jai pinigai vis tiek nebūtų sumokėti viena išmoka. „Apskaičiuota, kad iš fondo per mėnesį gausiu apie 80 eurų. Kas man iš tokios išmokos? Po 10 metų tie 80 eurų gali būti tokios pat vertės kaip dabar 8 eurai. Verčiau jau gaučiau visus tuos pinigus ir nusipirkčiau butą, pavyzdžiui, Alytuje, kur gyvena mano artimieji“, – svarstė Daiva. Medikė skaičiavo, kad jeigu su sukauptais pinigais būtų grįžusi į „Sodrą“, jos pensija padidėtų 70 eurų. Vadinasi, sustabdžiusi kaupimą ji kas mėnesį gaus maždaug tik 10 eurų mažiau nei pagal dabartines sąlygas.

Tikėjosi visko iš karto

Jei medikė pensijų fonde būtų sukaupusi bent pora tūkstančių eurų mažiau, išėjusi į pirmalaikę pensiją būtų galėjusi atsiimti visus sukauptus pinigus. Iki šių metų pabaigos 62 metų asmuo, fonde sukaupęs mažiau negu 18 969 eurus (priklausomai nuo amžiaus, ši suma skiriasi), juos gali gauti periodinės ar vienkartinės išmokos būdu. Nuo kitų metų sausio 1 dienos sukauptą sumą vienu kartu bus galima atsiimti, jei ji neviršija 3 tūkst. eurų. Jeigu sukaupta iki 10 tūkst. eurų, lėšos atgaunamos periodinėmis išmokomis. Baigiasi pinigai – baigiasi ir išmokos. Ir vienu, ir kitu atveju lėšos yra paveldimos.

Jeigu sukaupta suma viršys 10 tūkstančių eurų, privaloma įsigyti pensijų anuitetą. Tačiau jei pensijų fonde sukaupta daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijančią dalį taip pat bus galima gauti vienkartine išmoka. „Visada aktyviai naudojausi investiciniu arba kaupiamuoju gyvybės draudimu, pasibaigus sutarčiai atsiimdavau nemažą sukauptą sumą. Už tokią išmoką net nusipirkau pirmąjį automobilį. Tikrai būčiau nesirinkusi taip kaupti pensijai, jeigu nebūčiau tikėjusi, kad gausiu visą sukauptą sumą“, – piktinosi moteris.

Galėjo nutylėti konsultantai

Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Valeiša svarstė, kad pasirašydama pensijų kaupimo sutartį moteris iki galo nesuprato jos sąlygų. Antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartys nei anksčiau, nei dabar negalėjo numatyti, kad fonde sukaupta suma bus sumokėta iš karto. Tai numato ne sutartis, o Pensijų kaupimo įstatymas. „Įstatymas visada yra aukščiau už bet kokią sutartį, todėl įmonė tikrai negalėjo įsipareigoti išmokėti visą pensijų fonde sukauptą sumą grynaisiais, – tvirtino E.Valeiša. – Gal žmogus ne taip suprato, galbūt konsultantas, vaizdžiai tariant, prikabino makaronų, bet bendrovė tokio įsipareigojimo negalėjo prisiimti.“ Anot aktuaro, ir pagal ankstesnę pensijų kaupimo įstatymo versiją buvo privaloma pirkti anuitetą, jei antrosios pakopos pensijų fonde sukaupta daugiau negu minimali suma, reikalinga anuitetui įsigyti.

Skirtumas tik tas, kad nuo kitų metų minimali suma anuitetui įsigyti bus mažesnė, nei buvo. Be to, anuitetų nebegalės pardavinėti privačios bendrovės. Nuo kitų metų sausio 1 dienos vienintelė anuitetų pardavėja bus „Sodra“.

Yra galimybių išsisukti

Bet E.Valeiša pasakojo žinąs kelis atvejus, kai pensijų fonde kaupę žmonės rado galimybių atsiimti visą sukauptą sumą iškart, nors jiems grėsė įsigyti anuitetą. Vienas tokių būdų – rinktis rizikingas investicijas tikintis, kad akcijų kaina kris, todėl pinigų fonde liks tiek, kad anuiteto nebereikės pirkti. Antroji išeitis – tą dalį sumos prarasti nuolatos keičiant pensijų kaupimo fondus. Fondai gali imti mokestį, jeigu žmogus per metus pensijų fondą keičia daugiau negu kartą, nors tas mokestis yra labai mažas – iki 0,05 proc. Tokiu atveju reikia apskaičiuoti, kiek kartų reikėtų pakeisti fondą, kad jame liktų suma, suteikianti galimybę gauti visus sukauptus pinigus į asmeninę sąskaitą. „Šiuo atveju reikėtų gerai pasverti, kas vis dėlto naudingiau – anuitetas iki gyvenimo pabaigos ar paaukoti keli tūkstančiai eurų ir visa suma iš karto“, – sakė E.Valeiša.

Laukia nemenki pokyčiai

Nuo kitų metų bus galimybė rinktis atidėtąjį anuitetą, kai iki 85 metų išmokos būtų mokamos iš fondo, o pinigai ir toliau investuojami, tad suma, tikėtina, toliau didėtų ir taip būtų suvaldyta infliacijos rizika. Tik nuo 85 metų iki gyvos galvos žmogui būtų mokamas anuitetas – fiksuota kasmėnesinė išmoka. Aktuaro teigimu, pirkti anuitetą privaloma, mat valstybė suinteresuota, kad žmogus ne iš karto gautų visus pensijų fondo pinigus, o paverstų juos pajamomis iki gyvenimo pabaigos. „Gali būti, kad gausi mažesnę sumą, nei buvai sukaupęs, tačiau gali gauti ir dvigubai daugiau, jeigu gyvensi gerokai ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė“, – teigė E.Valeiša. Tačiau ar smarkiai sumažinta suma, nuo kurios privaloma įsigyti anuitetą, nepažeidžia teisėtų lūkesčių tų asmenų, kurie anksčiau pasirašė kaupimo sutartis ir tikėjosi visus pinigus atgauti viena išmoka? „Mano nuomone, tie įstatymo pakeitimai neprieštarauja pačiai pensijų kaupimo idėjai. Juk kalbame apie žmogaus nuolatines pajamas pensijoje. Tikėtis, kad gausiu visus pinigus iš karto, jau nėra kaupimas pensijai, o tiesiog pinigų taupymas kokiam nors tikslui“, – aiškino E.Valeiša.

Dėl anuitetų mokėjimo tvarkos dar sprendžia

Saulius Jarmalis „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas

„Nors šiemet antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema reformuota, ji veikia nuo 2004-ųjų. Esminis pensijų kaupimo tikslas nuo pradžių yra toks pat: gyventojas lėšas kaupia senatvei ir ši suma turėtų būti mokama kaip pensija. Su garantija, kad žmogus pajamas gaus kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos, nepriklausomai nuo to, kiek laiko gyvens. Šių išmokų dydis tiesiogiai priklauso nuo sukauptos sumos. Nors ir buvo nustatyta minimali suma, kurios nepasiekus sukauptos lėšos mokamos iš karto, tai yra išimtis iš taisyklės. Keičiant Pensijų kaupimo įstatymą ir kaupimo sąlygas buvo suteikta galimybė sustabdyti kaupimą ir toliau nebemokėti įmokų. Dalis gyventojų tokį sprendimą priėmė. Jei žmogus svarsto taupyti lėšas būstui, automobiliui ar kitoms reikmėms, jis turėtų pasirinkti kitą taupymo būdą, nesusijusį su antrosios pakopos pensijų sistema. Ir iki šiol gyventojai, dalyvavę antrosios pakopos pensijų kaupime, sulaukę senatvės pensijos amžiaus turėjo įsigyti anuitetą iš privačių šios paslaugos teikėjų, išskyrus atvejus, kai sukaupdavo nepakankamą sumą. Ši tvarka nesikeis – pakito tik riba, nuo kurios turi būti įsigyjamas anuitetas. Nuo kitų metų šios paslaugos teikėja Lietuvoje bus „Sodra“. Šiuo metu konsultuojamės su tarptautiniais ekspertais apie užsienio šalių, turinčių panašias pensijų kaupimo sistemas, patirtį. Vertinamos ir būsimos anuiteto administravimo sąnaudos, kurios ir bus ta vadinamoji kaina. Gyventojas – paslaugos pirkėjas – bus informuojamas, kokio dydžio periodinę išmoką iki gyvos galvos gaus už savo sukauptą pinigų sumą ir kaip išmokos dydis buvo apskaičiuotas. Daugiau informacijos apie anuiteto įsigijimo tvarką, apskaičiavimo metodiką ir visa kita bus pateikta šių metų pabaigoje.“

Eglė Šilinskaitė - Puškorė

lrytas.lt informacija