Nuotraukos autorius: M.Patašius

Automobilių taršos mokestis: ką teks daryti senų automobilių savininkams?

Netylant kalboms apie planuojamą automobilių apmokestinimą kol kas girdime du pagrindinius skaičius – 130 g/km taršos ribą ir minimalų 20 eurų per metus siekiantį mokestį.

O kaip šiame kontekste atrodo vis dar tautos mėgiami senesni ir gerokai taršesni automobiliai?

Netikslūs matavimai

„Volkswagen“ viešųjų ryšių specialistė Baltijos šalims Aleksandra Kostiukovič atkreipė dėmesį į labai svarbų ir niekur kol kas neakcentuojamą matavimų netikslumą: „130 g/km riba buvo nustatyta vadovaujantis senaisiais (NEDC), o ne naujausiais (WLTP) standartais.

Kokie to trūkumai? WLTP matavimai rodo 25 proc. didesnes emisijas nei senasis standartas (NEDC).“ Aplinkos ministerija vadovaujasi senąja metodologija, o automobilių gamintojai – naująja.

Tai reiškia, kad daugybė naujų automobilių iki pasikeičiant matavimo standartui, nebūtų apmokestinti. Tačiau naujasis WLTP standartas, kuriuo remiantis atliekami bandymai, yra daug realesnis ir atspindi tikras emisijas, tad jos yra daug didesnės, nei buvo vertinama pagal ankstesnį NEDC standartą. Kaip pavyzdį, siūlome atkreipti dėmesį į kai kurių naujų modelių (nuo silpniausių iki galingiausių) matavimų rezultatus: „Volkswagen Golf“, 1,6 l TDI, 115 AG: NEDC – 109 g/km, WLTP – 130 g/km. „Peugeot 308“, 1,2 l, 130 AG: NEDC – 117 g/km, WLTP – 130-154 g/km. „Volkswagen Tiguan“, 2 l TDI, 150 AG: NEDC – 128 g/km, WLTP – 156 g/km. „Peugeot 5008“, 1,6 l, 180 AG: NEDC – 128 g/km, WLTP – 161-181 g/km. „Volkswagen Touareg“ 3 l TDI, 230 AG: NEDC – 173 g/km, WLTP –207 g/km.

Tuo metu senesnių automobilių rodmenys, matuoti pagal senąjį NEDC metodą, kartais atrodo net geriau nei naujų: 2009 m. „Volkswagen Golf“, 2 l TDI, 140 AG: NEDC – 129 g/km 2010 m. „Volkswagen Passat“, 1,4 l TSI, 122 AG: NEDC – 138 g/km 2005 m. „Opel Vectra“, 1,9 l CDTI, 101 AG: NEDC – 154 g/km 1995 m. „Audi A4“, 1,9 l TDI, 110 AG: NEDC – 114 g/km 2003 m. 3 serijos BMW, 2 l d, 148 AG: NEDC – 153 g/km 2010 m. „Peugeot 308“, 1,4 l VTi, 98 AG: NEDC – 148 g/km.

A. Kostiukovič teigimu, tai aktualu visiems gamintojams. „Šiuo metu mes nurodome emisijas tiek pagal NEDC, tiek pagal WLTP standartus, tačiau po metų turėsime pateikti tik WLTP matavimų rodmenis. Esminis klausimas – ar Aplinkos ministerija atsižvelgs į pasikeitusią metodologiją?“ – klausė ji.

Kuo skiriasi metodikos?

Tiksliau apie skirtingų matavimų skirtumus mums papasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Alfredas Rimkus. „Standartizuotas NEDC (angl. – New European Driving Cycle) važiavimo ciklas galiojo visiems lengviesiems automobiliams ir lengviems krovininiams automobiliams. Jis buvo 1992 metais įvestas Europos Sąjungoje degalų sąnaudų ir specifinės automobilių emisijos nustatymo bei palyginamųjų reikšmių teikimo tikslais. Testas atliekamas naudojant automobilio traukos stendą. Bendras ciklo laikas 1180 sekundžių, rida – 10,93 kilometro“, – sakė jis. WLTP (anlg. – The Worldwide harmonized Light vehicles Test Procedure) skirtas lengvųjų automobilių ir lengvų krovininių automobilių bandymui. Anot A. Rimkaus, perėjimas prie šio testo vyksta nuo 2017 metų. Į WLTP procedūras įeina keli bandymo ciklai taikomi transporto priemonių kategorijoms, turinčioms skirtingą galios ir masės (PMR) santykį. „Testas atliekamas naudojant automobilio traukos stendą. WLTP testavimas, lyginant su NEDC, yra dinamiškesniais, artimesnis realioms važiavimo sąlygomis. Atsižvelgiama į papildomą automobilio įrangą, idant matuojamos reikšmės geriau atspindėtų eksploatacines automobilio charakteristikas. Bendras ciklo laikas 1800 sekundžių, rida – 23,26 kilometro“, – komentavo A. Rimkus Yra ir dar vienas matavimo ciklas — RDE (angl. – Real Driving Emissions). Jis atliekamas eksploatuojant transporto priemonę ir naudojant nešiojamą teršalų emisijos sistemą. RDE testas turi trukti nuo 90 iki 120 minučių. Maršrutą turi sudaryti trys segmentai: miesto (iki 60 km/val.), užmiesčio (60–90 km/val.) ir greitkelio (didesnis nei 90 km/val). Kiekvienas segmentas turi sudaryti ne mažiau kaip 16 kilometrų. Testuojamos azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijos.

Lemia daug faktorių

Aiškiai matosi, kad dėl skirtingų matavimo metodologijų taršos mokestis gali būti taikomas netinkamai. NEDC matavimo metodika buvo naudota nuo 1992-ųjų metų, tad didžioji dalis Lietuvos keliais važinėjančių automobilių aplinką ant popieriaus teršia gerokai mažiau nei iš tiesų. WLTP metodika visame pasaulyje įvesta tik 2017ųjų metų rugsėjo 1-ąją dieną. „Labai svarbu suprasti, kad CO2 emisijų kiekį lemia ne tik variklis, bet ir automobilio dydis, svoris, papildoma įranga, net ratų dydis. Matuojant taršą pagal WLTP metodiką atsižvelgiama į viską. Tuo metu pagal senąją NEDC metodiką, matavimai atliekami paprastai – vienas skaičius skirtingiems modeliams ir varikliams“, – pasakojo A. Kostiukovič. „CO2 emisija tiesiogiai priklauso nuo automobilio degalų tipo ir sąnaudų. Senstant automobiliams, tačiau degalų sąnaudoms mažai kintant, CO2 emisija taip pat beveik nesikeičia. Intensyviau didėja kitų teršalų (azoto oksidų, anglies monoksido, metilidino, kietųjų dalelių) emisijos“, – pridėjo A. Rimkus. Šie skirtumai palieka tik dar daugiau neatsakytų klausimų, kaip automobiliai turėtų būti apmokestinti. Kaimyninėje Latvijoje, pavyzdžiui, automobilių mokestis už automobilius, kurie pagaminti iki 2009 metų, apskaičiuojamas atsižvelgiant į automobilių svorį, variklio darbinį tūrį ir variklio galią. Ką ir kaip reikėtų matuoti? A. Rimkus turi savo nuomonė, kaip turėtų būti matuojamos išmetamosios dujos, kad būtų gauti aiškūs ir realybę atitinkantys rodikliai. „Norint visapusiškai įvertinti automobilio taršą reikalinga automobilį bandyti remiantis WLTP ar RDE testavimo metodikomis, atlikti analitinius skaičiavimus. Tam reikalinga brangi įranga ir specialistų darbo laiko resursai. Techninės apžiūros centruose ir autoservisuose esanti variklių išmetamųjų dujų sudėties patikros įranga leidžia matuoti tik teršalų koncentraciją išmetamosiose dujose“, – pastebėjo mokslininkas. Pašnekovas pridūrė, kad naudojant automobilio techninei priežiūrai skirtą įrangą ir taikant WLTP ciklą neįmanoma nustatyti CO2 ar kitų teršalų emisijos g/km, o matavimų rezultatai neatitiks standartų. Leistinos naujai pagamintų automobilių emisijos aprašomos euro standartais. „Kad būtų gauti rezultatai, kuriuos galima palyginti su standartu, be teršalų koncentracijos matavimų dar reikalinga automobilio važiavimą traukos stendu. Taip pat reikalingi papildomi matavimai (degalų, oro sąnaudų ir kt.), reikia žinoti degalų sudėtį ir atlikti sudėtingus skaičiavimus“, – komentavo A. Rimkus. Anot jo, RDE testams reikalinga brangi įranga, kurios Lietuvoje dar niekas neturi. Automobilių mokesčio įstatymas jau svarstomas, bet panašu, kad iki objektyvaus jo taikymo visam automobilių parkui dar reikėtų išspręsti ne vieną klausimą.

Justas Lengvinas

lrytas.lt informacija