Dviejų širdžių pasaka. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė
Iš naktinės tylos,
Iš mėnulio delčios,
Iš spindesio žvaigždės,
Iš svyruoklių beržų,
Iš tavo ir mano minčių
Sukursime pasaką.
Lai seka ją vasara,
Lai seka ją vėjas laukų,
Lai girdi ją Nemuno bangos,
Lai klausos bijūnai palangėj,
Lai debesys neša toli,
Nes pasaka mūsų graži.
Širdim parašyta tyloj,
Sušlapusi pievų rasoj,
Svaigina, kaip pienių midus,
Švari kaip beribis dangus.
Tai - pasaka dviejų širdžių,
Sudėta be jokių raidžių.
Joje tik mintis ir viltis,
Svajonė ir mūsų kelionė
Žeme ir aukštai danguje
Su angelo balta skraiste,
Su dviejų širdžių plakimu,
Mes skrisim ja meilės keliu.
© Copyright: Irena M.L.2019
Komentarai
Komentarų nėra