Rasos varpeliai. Vaclovas Matažinskas

Kai tyliai nuskambės rasos varpeliai,
Kai rytas švelniai rūką suvynios
Ir repeticijas pradės maži paukšteliai,
Išeisiu pasitikt naujos dienos.

Įkvėpsiu aš gaivaus rytinio oro
Ir nusiprausiu spindinčia, šalta rasa.
Ir nupinta per naktį plona gija voro
Aš eisiu ten, kur ryto matosi žara.

Per pievas, kur gėlytės kelia galvas
Ir skleidžia rytui žiedlapius lengvus,
Kur matosi gražiausios ryto spalvos,
Išeisiu į lygius, plačius laukus.

Aš nusilenksiu saulei ligi žemės,
Žemės paglostysiu drėgnas kasas
Ir paprašysiu Dievą visiems laimės, –
Būk geras, išnaikink visas bėdas...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.