Mano metai. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Norėčiau,
Kad nebėgtumėt su manim kartu.
Kad atsiliktumėt truputį.
Nenoriu lenktyniauti su jumis.
Tik noriu kuo ilgiau dar čia pabūti.
 
Žinau, kad einat koja kojon su laiku,
Bet man atrodo, jūs per greitai skubat,
Per greit raukšles paliekat prie akių,
Per greitai spalvą pakeičiat plaukų.
 
Darbų nepadarytų daug turiu.
Svajonių daug. Išpildyt jų nespėju.
O jūs taip greitai lekiat pro mane,
Atrodo, tarsi viesulu praskriejat.
 
Dar daug ką padaryti aš turiu,
Gyvenimui naujų planų vis sugalvoju.
Bet jūs tik mostelit laiku
Ir vėl kitus metus padovanojat.
 
Žinau, kad laiko aš nesustabdysiu.
Prabėga metai lyg viena diena.
Atrodo, neseniai dar vasara žaliavo,
Dabar žiūriu – jau metų pabaiga.
 
O su laiku ir mano metai bėga.
Stebiu, kaip kūnas sensta pamažu.
Dėl to visai ramu,
Svarbu, kad nepasentų protas,
Širdis ir mintys, kurias dar turiu.
 
Tad bėkit, metai. Jūs nesustabdysiu.
Tikiu, kelionė mano dar pakankamai ilga.
O jei kažko nespėsiu padaryti,
Tai padarys ateinanti karta.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.