Ilgesys. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Ar tu žinai,
Kaip ilgesys atrodo,
Kai laukdamas sulaukti negali?
Kai akys seka kitą krantą,
O ten tik paukščiai skraido vieniši.

Ir kai širdis
Lyg gniaužtuos uždaryta,
Iš ilgesio atrodo mirt gali.
Ir tik viena žinai tu
Jausmą šitą,
Bet niekam pasakyti negali.

Ar tu žinai,
Kaip nerimas atrodo,
Kai tenka tau gyvent kartu su juo?
Jis būna toks skausmingas,
Toks neišgalvotas,
Kad, rodos, visos mintys
Tuoj susprogs galvoj.
Taip noris tas mintis visas ištrinti,
Palikti viską praeity.
Juk taip sunku,
Kai nerimas mintis užvado –
Nei džiaugtis, nei gyventi negali.

Bet aš tikiu,
Kad tu gerai pažįsti laimės jausmą.
Kad šitas jausmas
Tavo sieloj buvo ir dar bus.
Tai jausmas,
Su kuriuo gyventi gera,
Nes laimė turi angelo sparnus.
Ir jeigu laimę savo širdyje turėsi,
Tai nerimo ir ilgesio
Tavoj širdy nebus.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.