Tyrimas: gerosios bakterijos ne visada gelbsti – kai kurios gali ir pakenkti

Tyrimas, atliktas su pelėmis, rodo, kad probiotikai ne visada yra palankūs žarnyno sveikatai. Bent viena įprastai „gerąja“ laikoma bakterijų rūšis gali padėti įsitvirtinti pavojingam „svečiui“, rašo „Science News“. 

Kaip rašoma tyrime, paskelbtame žurnale „mBio“, vos viena Lactobacillus acidophilus dozė – populiaraus probiotiko, natūraliai randamo piene ir jogurte – gali palengvinti Clostridioides difficile bakterijų įsitvirtinimą pelių žarnyne po gydymo antibiotikais. Tuo tarpu kita probiotinė bakterija, Lactobacillus gasseri Lg-36, padėjo pelėms apsisaugoti nuo šios infekcijos. C. difficile sukelia stiprų ir kartais gyvybei pavojingą viduriavimą, dažniausiai pasireiškiantį po gydymo antibiotikais. 

Tyrimui abi Lactobacillus bakterijų rūšys buvo pasirinktos dėl jų žinomo teigiamo poveikio žarnyno sveikatai, sako mikrobiologas Matthewas Foley iš Šiaurės Karolinos valstybinio (JAV) universiteto. Jis su kolegomis tikėjosi, kad bakterijų gebėjimas kovoti su patogenu šiek tiek skirsis – tačiau liko nustebinti, kai paaiškėjo, jog jų poveikis buvo visiškai priešingas. Tyrėjai nustatė, kad L. gasseri Lg-36 turi papildomų genų, atsakingų už antibakterinių peptidų gamybą – šie gali tiesiogiai kovoti su C. difficile. Ne visos L. gasseri atmainos turi vienodą šių genų kiekį, o tai rodo, kad tiksli padermė yra svarbi, pažymi mikrobiologas Rodolphe Barrangou. Tyrėjai nustatė, kad šis netiesioginis poveikis išliko ilgai po to, kai L. gasseri Lg-36 pasišalino iš pelių žarnyno. Pasak R. Barrangou, ši išvada – kad net laikini žarnyno gyventojai gali palikti ilgalaikį pėdsaką – vis dar dažnai neįvertinama. Komanda dar netyrė probiotikų, kuriuose derinamos kelios Lactobacillus rūšys – panašių į tuos, kuriuos žmonės gali nusipirkti. Be to, tyrėjai atkreipia dėmesį, kad rezultatai, gauti iš tyrimų su pelėmis, negali būti tiesiogiai pritaikomi žmonėms. Pasak R. Barrangou, probiotikų etiketėse nurodytos bakterijų rūšys ir padermės gali veikti skirtingai, priklausomai nuo to, ar žmogus yra sveikas ar serga, kokia tiksliai yra probiotiko sudėtis ir kokie mikroorganizmai jau gyvena jo žarnyne, rašo „Science News“. 

lrytas.lt informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą