Pasveikite be vaistų!

Greitai kintanti oro temperatūra, vangiai įsibėgėjantis šildymo sezonas, žvarbus vėjas ir pilkas rudeninis lietus nulemia, jog vis dažniau subjūra nuotaika ir sumažėja ne tik energijos kasdieniams darbams, bet pradeda varginti kosulys, sloga ir prasta savijauta. Ištikus tokiai būklei, dažnai nenorime išsyk griebtis tablečių, miltelių ar užpilų, gelbstimės tuo, kuo galbūt pasirūpinome vasarą per atostogas.

Iš tiesų, gamtoje slypi žymiai daugiau stebuklų ir jėgas grąžinančių medžiagų, nei mūsų vaistų spintelėje. Ką reikia žinoti, kad kasdienės arbatos puodelis ne tik kvepėtų ar sušildytų, bet ir užbėgtų negalavimui už akių ar padėtų jį įveikti?

Žinomiausios žolelės ir jų poveikis

Mėtų arbata - ne tik skani. Įrodyta šią žolelę turint tikrai ypatingų savybių. Visų pirma, mėtų arbata yra labai veiksminga, norint atsipalaiduoti po streso, nes šios žolelės lapuose esantis mentolis veikia kaip natūralus raumenų relaksantas. Išgėrus mėtų arbatos prieš miegą, miegosite tikrai geriau, sapnuosite ryškiau. Tas pats mėtų mentolis padeda atpalaiduoti sinusus, sušvelnina gerklės skausmus. Čiobreliai priklauso mėtų šeimai ir daugelis jų turime prieskonių dėžutėse, tačiau ši vaistažolė yra daug daugiau nei paprastas prieskonis. Čiobrelis turi daugiau nei 400 porūšių. Senovės egiptiečiai jį naudojo balzamavimui, o graikai – smilkalams. Čiobrelių aliejus, išgaunamas iš jo lapelių, yra dažnai naudojamas kaip natūralus, kosulį mažinantis produktas. Taigi, beprasidedant kosuliui, pabandykite čiobrelių arbatos. Čiobrelis, kadangi jame yra vitaminų C ir A, veikia ir kaip imuninę sistemą stiprinanti vaistažolė. Čiobreliai turi ir dezinfekcinį poveikį. Aviečių lapų arbata – turbūt žinomiausia ir mieliausia vaikystės arbata. Ir ne be reikalo mūsų mamos ir močiutės taip gydydavosi pačios ir gydė mus – aviečių lapuose ir uogose gausu vitaminų C, E, P, B1, B9, ląstelienos, pektinų, organinių rūgščių. Aviečių arbata mažina karščiavimą ir skausmą, turi antibakterinį poveikį.

Svarbūs arbatos palydovai - citrina, imbieras

Vaistininkė Inga Norkienė pataria, jos dar nesusirgus ir norint apsisaugoti nuo peršalimo, profilaktiškai reikėtų vartoti vaistažolių mišinių arbatų, kuriuose yra turinčių vitaminų sudėtinių dalių. Tokios yra arbatos su erškėtuogių vaisiais, aronijomis, šermukšniais, kinrožės žiedais. Vaistažolių mišiniai gali būti ir fabrikinės gamybos, nors taip pat juos galima pasiruošti ir patiems. Kaip profilaktinė priemonė, I. Norkienės manymu, tinka ir šaltalankio uogos. Geriausia šias uogas valgyti šviežias arba gerti jų sultis, tačiau jei užpilame uogas karštu vandeniu ir gaminame arbatą, arbata gera, nors dalis vitaminų žūsta. Kita vertinga, sauganti organizmą profilaktikos priemonė yra imbieras. I. Norkienės manymu imbieras taip pat, saugantis peršalimo, yra gerai, tik ne visi žmonės jį mėgsta ir ne visiems jis tinka, nes gali dirginti skrandį, veikti kraujo krešumą. Tai nėra nekaltas augalas, kaip ir kiekvienas, jis turi daug medžiagų. Vaistininkė juokauja, kad vartodami augalus, mes išgeriame visą chemijos laboratoriją. Veiksmingas receptas su imbieru – imbieras, medus ir citrina lygiomis dalimis. Šį mišinį galima pasigaminus laikyti šaldytuve ir kasdien po šaukštelį suvalgyti. Negalavimų profilaktikai galima vartoti ir jau pagamintą bei vaistinėje įsigyjamą karštą gėrimą su imbieru. Tokių gėrimų sudėtyje būna ir vaistažolių, todėl jis labiau tinka tada, kai kažkas „kabinasi“ arba pirmosiomis ligos dienomis.

Jei vis dėlto peršalote

Vaistininkė pataria, jog peršalus organizmui reikalingas ypatingas SPA. Tai - skysčiai, poilsis ir atokvėpis. Taip pat ji atskleidžia ir vieno stebuklingo augalo paslaptį. Tai - šeivamedis. Naudojant jo žiedus arbatai, ji padeda atsikosėti, skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą, turi priešvirusinį veikimą, o tai yra svarbu peršalus. Šeivamedžio žiedai tinka ir gerklės skalavimui. Vaistininkės manymu, jei šeivamedį pradėtume vartoti vos prasidėjus negalavimams, gali būti, jog sirgtume gerokai trumpiau. Jei vaistažolių mišinį perkame vaistinėje, šio augalo mišiniuose paprastai būna. Šeivamedžio žiedus reiktų skinti gegužės mėnesį, o rudenį sunoksta jo uogos. Vaistininkė pataria šeivamedžio uogas vartoti atsargiai, nes, suvalgius per daug, jos gali sukelti pykinimą ar vėmimą. Peršalus veiksmingos yra ir aviečių lapų, liepų žiedų arbatos. Šios vaistažolės taip pat yra dedamos į mišinius, nors jų veikimas yra panašus. Aviečių lapai skatina prakaitavimą, liepų žiedai – taip pat. Liepų žiedų arbata yra veiksminga esant sausam kosuliui ligos pradžioje. Jei kenčiame nuo slogos, tai rodo bendrą organizmo virusinę reakciją ir tuomet tinka visi minėti mišiniai. Esant slogai, skysčių vartoti yra būtina, nes taip greičiau pašalinsime iš organizmo toksinus.

lrytas.lt informacija