Nuotraukos autorius: J.Stacevičiaus ir 123rf nuotr.

Ministerija giriasi naujove, ligoniai stveriasi už galvų: išnyko įprasti vaistai

Jau daugiau nei mėnesį galiojantis naujas vaistų kainynas vertinamas prieštaringai: Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, koks jis naudingas žmonėms ir valstybei, o farmacininkai ir dauguma ligonių bendrijų aimanuoja, su kokiais didžiuliais iššūkiais dabar tenka susidurti pacientams.

SAM remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Pasaulio sveikatos organizacijos autoritetu – ekspertai atkreipė dėmesį, kad ankstesnė kompensuojamųjų vaistų kainodara esą neužtikrino gamintojų konkurencijos ir neskatino vaistų kainų priemokų mažėjimo, todėl kasmet vaistų kainos vidutiniškai kildavo 6 procentais. Žadama, kad daugiau taip nebus, nes šias negeroves turėtų pašalinti dabartinis kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuris sudaromas pagal naują kainodarą ir kas ketvirtį atnaujinamas.

Kas pasikeitė?

Padidintas vaistų kompensavimo lygis nuo 80 proc. iki 90 proc. arba 100 proc. ir įvestos vadinamosios priemokų lubos – kai kompensuojama visa kaina, vaistinės nebeturi teisės iš paciento reikalauti primokėti daugiau kaip 4,11 euro. Ministerijos valdininkai giriasi, kad dėl naujos kainodaros pacientų priemokos už vaistus sumažėjo 18 proc., o Privalomojo sveikatos draudimo fondas per pusmetį sutaupė maždaug 7 mln. eurų, šie pinigai esą leido anksčiau prie nekompensuojamųjų priskirtus medikamentus įtraukti į jų sąrašą, padidinti kompensavimo lygį. Atrodytų, valdžia vaistų rinką patvarkė taip puikiai, kad bent pacientai turėtų audringai ploti. Tačiau taip nėra – gerokai daugiau girdėti virkavimų. Be abejo, sutaupyti įmanoma tik kieno nors sąskaita. SAM aiškina, kad tai padaryta privertus farmacininkus mažinti savo pelną. Nesutinkančių laikytis nustatytos kainodaros principų gamintojų vaistai išbraukiami iš kompensuojamųjų sąrašo arba į jį neįtraukiami. Nesunku numatyti, kuo tai gali atsirūgti pacientams, – iš vaistinių ims dingti jiems įprasti vaistai. Ligonių bendrijos tuo dabar ir skundžiasi – kainyne neliko beveik ketvirtadalio ankstesnių pavadinimų vaistų.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga atkirto, kad nėra išbraukta nė viena veiklioji medžiaga, ir pašaipiai medicinos profesoriaus tonu paaiškino, jog gydo būtent ji, o ne vaistų dėžutės ar jų pavadinimai. Bet ar tikrai žmogui nekyla jokių problemų, kai išnyksta jam įprasti vaistai, nors yra ir kitų, turinčių tą pačią veikliąją medžiagą? Pacientų nusiskundimai rodo, kad ne taip viskas paprasta, kaip teigia ministras, o vien psichologiniais veiksniais jų nepasitenkinimo nepaaiškinsi. Vaistai susideda ne tik iš veikliųjų, bet ir kitų medžiagų, o jų poveikis pacientams gali būti skirtingas. Kas tinka vienam žmogui, kitam gali sukelti nepageidaujamą reakciją. Ypač sudėtinga gydytojams suderinti naujos sudėties vaistus, kai žmogus serga ne viena liga. Gydymas apsunkinamas ir kai dingsta iš rinkos, pavyzdžiui, trijų veikliųjų medžiagų sudėtinis vaistas – tuomet vietoj vienos tabletės būtina gerti jau tris. Dar sudėtingiau, jei tenka pereiti prie medikamento, kuriame veikliosios medžiagos kiekis kitoks nei įprastame. Todėl ligonių bendrijų atstovai tvirtina, kad žmonės neretai geriau perka savo lėšomis iš kompensuojamųjų sąrašo išbrauktus jiems įprastus vaistus, jei tik jų gali gauti, o tuomet išlaidos gydymui, užuot sumažėjusios, smarkiai išauga. Abejojama ir vaistinių priemokos „lubų“ efektyvumu – esą kai žmogus priverstas pirkti daugiau vaistų ir už kiekvieną pakuotę primokėti leistinus 4 eurus, gydymas jam gali atsieiti net brangiau nei anksčiau.

Farmacininkai perspėja ir dėl dar vieno pavojaus – išbraukus dalį vaistų iš kompensuojamųjų sąrašo didėja likusiųjų vartojimas, o tiekėjai gali neatgabenti jų tiek, kiek reikia, nes gamintojai ne visada būna pasirengę patenkinti išaugusį poreikį. Gali būti, kad kai kurių netgi būtinų vaistų, tarkime, onkologiniams ligoniams, tiesiog ims trūkti.

Ar padėtis tikrai tokia grėsminga?

SAM tai neigia ir kaltina vaistų gamintojus, kad jie sėja chaosą, nes esą norėtų, jog būtų grąžinta senoji tvarka, leidusi jiems daugiau uždirbti. Sunku vienareikšmiai pasakyti, kas teisus, kai visiškai nesutampa net abiejų ginčo šalių skelbiama statistika. Ministerija pranešė, kad į naują kainyną iš viso įrašyta 2050 vaistų, iš jo išbraukta ne beveik ketvirtadalis, kaip skelbia farmacininkai, o tik 70 vaistų, kitaip sakant, mažiau nei 4 proc., ir jie pakeisti 78 medikamentais kitokiais prekių pavadinimais. Tai rodo, kad net vaistų kainyną SAM ir farmacininkai sugeba perskaityti visiškai skirtingai. Todėl pirmiausia valdininkai turėtų susėsti prie stalo su farmacininkų ir pacientų organizacijų atstovais ir dar kartą apskaičiuoti, kokie vaistai išbraukti, kuo jie pakeisti. Bet kai tiesioginį bendravimą pakeičia viešieji ryšiai, sunku susikalbėti ir diagnozuoti realias vaistų rinkos bėdas, ieškoti kompromisų. Vienaip ar kitaip, negalima rizikuoti žmonių sveikata ir laukti sudėjus rankas, kol pats gyvenimas parodys, kas teisus: naujoji vaistų kompensavimo tvarka naudinga ar žalinga.

“Laiko ženklai“ ir lrytas.lt informacija