Augant paklausai, didėja ir pasiūla

Palyginus atskiras ekologiškų produktų kategorijas, šiais metais labiausiai augo konservuotų gaminių (51 proc.), daržovių (34 proc.), miltinės konditerijos (25 proc.), kiaušinių (16 proc.) ir mėsos (10 proc.) paklausa. Didžiausiais tempais, nuo kelių iki keliolikos kartų, padidėjo ekologiškų arbatų, avižinių dribsnių, trapučių, jogurtų, ananasų, morkų pardavimai.

Pirkėjai vis dažniau renkasi ir ekologiškus kūdikiams bei mažiems vaikams skirtus produktus – pieno mišinius, tyreles, košes, avižinius batonėlius ir kitus. Jų paklausa šiais metais 6 proc. didesnė nei pernai, o palyginus su 2014-aisiais šįmet ekologiškų kūdikių prekių „Maximos“ parduotuvėse nupirkta dukart daugiau.

Atkreipus dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos tendencijas, didžiosiose „Maximos“ parduotuvėse šį pavasarį įrengti specialūs, atskiri skyriai veganams ir vegetarams, kuriuose jie gali rasti platų jiems aktualių produktų pasirinkimą. Pradėjus jiems veikti, veganiškų produktų paklausa ėmė sparčiai augti, todėl didėja ir pasiūla: šiuo metu veganiškų produktų asortimentas „Maximoje“ – net šešis kartus didesnis nei 2015-aisiais.

„Ekologiškų produktų pasiūlą didiname ir kituose skyriuose. Atsižvelgdami į pirkėjų įpročius, šiais metais jiems pradėjome siūlyti daugiau ekologiškų jogurtų, kūdikių maisto, sojų gėrimų ir kitų sojų produktų, sūrių, trapučių, žemės riešutų sviesto, sriubų, sveikuoliškos duonos, aliejaus. Pirkėjų pripažinimo sulaukė ir dar viena naujovė – ekologiška beržų sula“, – vardina V. Drulienė.

Ekologiška vištiena ir kitos rinkos naujienos

Šią savaitę didžiųjų „Maximos“ parduotuvių šaldikliai pasipildė rinkos naujiena – ekologiškų produktų gamintojo „Auga“ šaldytais ekologiškais vištų broileriais, auginamais natūraliai, tvaraus ūkininkavimo sąlygomis. Viščiukų priežiūrai nenaudojami jokie antibiotikai, o nuo ligų paukščiai apsaugomi perkeliant mobilias paukštides į naują švarų plotą kiekvienai naujai viščiukų partijai. Šiose paukštidėse viščiukai turi daug erdvės, visą parą prieinamą lesalą, nuolatinį automatinį švaraus vandens tiekimą, galimybę bet kada patekti į lauką. Tokiomis sąlygomis jie gyvena mažiausiai 10 savaičių – dvigubai ilgiau nei įprastuose paukštynuose.

Šiltuoju sezonu, laisvai vaikščiodami ganyklose, paukščiai lesa šviežią žolę bei gauna daug įvairaus ir turtingo, subalansuoto ekologiško pašaro, kurį „Auga“ gamina iš savo ūkiuose užaugintų ekologiškų žaliavų. Lesalą sudaro kviečiai, miežiai, rugiai, kvietrugiai, pupos, soja, kukurūzai ir žinoma tai, ką paukščiai susiranda lauke: liucernos, dobilai ir pats didžiausias gardėsis – sliekai.

Taip pat verta paminėti, jog paukštidės naudoja tik saulės ir vėjo jėgainių gaminamą energiją. O atitarnavęs kraikas ateityje bus panaudojamas biodujų gamybai, kurios šildys paukštides, taip pat bus pritaikomas ir žemės ūkio technikos kurui.

Be paukštienos, „Maximos“ ekologiškų produktų asortimentą papildys ir kitos „Auga“ naujienos: pilno grūdo kvietiniai, ruginiai ir speltos kviečių rupūs miltai bei šalto spaudimo rapsų branduolių aliejus. Naujas ekologiškas rapsų aliejus spaudžiamas iš „Auga“ laukuose be cheminių trąšų ir pesticidų užaugintų rapsų. Skirtingai nuo kitų šalto spaudimo aliejų, šis aliejus gaminamas tik iš rapsų branduolių – taip išgaunamas jo geriausias skonis ir maistinės savybės. Jis subalansuotas tiek kepti, tiek ir pagardinti salotas.

Dėmesys nuo gamybos iki lentynos

„Maximos“ pirkimų departamento direktorė primena, kad tik pasakyti, jog produktas yra ekologiškas, nepakanka – jis turi atitikti du esminius kriterijus. 95 proc. ekologiško produkto sudėties privalo sudaryti ekologinės kilmės sudedamosios dalys, o ekologišką produkciją gaminanti įmonė privalo būti sertifikuota pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą.

Šie sertifikatai įrodo, kad tiekiama produkcija buvo pagaminta ekologinės gamybos būdu, kuris apima visus gamybos ir tiekimo galutiniam vartotojui etapus – nuo žaliavų gavybos, laikymo sąlygų ir perdirbimo iki produkcijos transportavimo ir patiekimo galutiniam vartotojui. Ekologiško produkto pakuotė žymima specialiu lapo simboliu ir ekologiškos gamybos sertifikato numeriu. Tik tokia produkcija „Maximoje“ laikoma ekologiška.

„Būdami rinkos lyderiais, ekologiškų produktų pasiūlą ir kokybę siekiame užtikrinti ne tik bendradarbiaudami su sertifikuotais, tokią produkciją galinčiais tiekti tiekėjais, tačiau ir patys rūpinamės, kad ekologiškos produkcijos laikymo ir tiekimo sąlygos atitiktų maisto produktų ženklinimą ir kokybę reguliuojančių tarnybų reikalavimus. Tikriname produkcijos ženklinimą, sudarome tinkamas produkcijos laikymo, paskirstymo ir tiekimo į parduotuves sąlygas, tikriname prekių, jau pasiekusių mūsų parduotuves, kokybę. Turime penkis sandėlius visoje Lietuvoje, kuriuose ekologišką produkciją saugome – visus juos yra sertifikavusi viešoji įstaiga „Ekoagros“, vienintelė Lietuvoje akredituota sertifikuoti ekologinę gamybą“, – teigia V. Drulienė.

Sveiki produktai – ne tik ekologiški

Beje, sveikesni maisto produktai turi ir dar vieną žymėjimą – vadinamąją „Rakto skylutę“. Kaip nurodo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šis valstybinis, nekomercinis, savanoriškai taikomas maisto produktų sudėties ženklas yra skirtas padėti vartotojams lengviau rasti sveikatai palankesnius maisto produktus tarp kitų panašių produktų. „Rakto skylute“ pažymėti produktai turi kelis kartus mažiau riebalų, cukraus arba druskos ir daugiau maistinių skaidulinių medžiagų nei kiti panašūs tos pačios grupės maisto produktai. Pažymėtina, kad „Rakto skylute“ pažymėti produktai savaime nėra ekologiški, tačiau gali būti ir tokie.

Kitas panašus maisto produktų žymėjimo būdas – maistingumo teiginiai, tokie, kaip mažiau cukraus ar druskos, daugiau skaidulinių medžiagų ar baltymų ir pan. Šie teiginiai taip pat skirti pirkėjams padėti lengviau pastebėti ir atsirinkti reikalingus produktus. Tai padeda pirkėjams lengviau lentynoje rasti tai, ko nori, kadangi „Maximos“ parduotuvėse galima rinktis iš daugiau kaip 50 tūkst. skirtingų prekių.