Atsakė, kokiu šokoladu pasimėgauti naudingiausia

Nors mūsų visų mėgstamas šokoladas gerokai skiriasi nuo to, kuris pirmą kartą buvo atvežtas į Europą iš Pietų Amerikos XVI amžiuje, vis dėlto jo verte sveikatai neabejojo nei actekai, nei mokslininkai.

Centrinėje Meksikoje gyvenusioms etninėms grupėms – actekams kakavos gėrimas turėjo didelę kultūrinę ir gydomąją reikšmę.

Tuomet kakava buvo laikoma išsigelbėjimu nuo visų ligų ir įvairiausių negalavimų, tarp kurių – pakilusi temperatūra, viduriavimas, nuovargis, angina ar dantų ėduonis.

Actekai tikėjo, kad iš kakavos pupelių išgaunamas dieviškas eliksyras, kuris yra vėjo ir išminties dievo dovana žmonėms.

Manoma, kad būtent dėl to švedų botanikas Carlas Linnaeus (1707–1787) kakavmedį pavadino Theobroma cacao. Mat išvertus iš senovės graikų kalbos „theos“ reiškia „dievas“, o „broma“ – „maistas arba gėrybės“.

Dar turbūt ir dėl to, kad kakavoje yra didelė koncentracija biologiškai aktyvių medžiagų flavonolių. Jie teigiamai veikia įvairius žmogaus organizmo procesus ir gali pagerinti savijautą, padeda atsikratyti laisvųjų radikalų, kurie susiję su įvairių ligų atsiradimu.

Tačiau patekęs į šiuolaikinį pasaulį šokoladas dažniau vadinamas nuodėmingu malonumu nei vaistu. Vis dėlto mokslininkai savo tyrimais pabandė atkurti šokolado reputaciją.

Žmogus, atsakingas už kakavos populiarinimą Europoje, buvo ispanų konkistadoras Hernanas Cortesas (1485–1547). Jis su savo įgula 1518 metais atvyko į tą vietą, kuri dabar vadinama Meksika, o tuo metu buvo actekų sostinė Tenochtitlanas.

Viešnagės metu europiečiai ten ragavo kartų gėrimą „chikolatl“, kuris buvo pagamintas iš kepintų kakavos pupelių, vėliau sumaltų ir išvirtų vandenyje su prieskoniais ir aštriaisiais pipirais.

Iš pradžių ispanams gėrimas nepatiko – pasirodė per kartus ir net nemalonaus skonio. Tačiau pamatęs, kad actekų karalius šį gėrimą geria apie 50 kartų per dieną, H.Cortesas susidomėjo kakava ir grįždamas namo sumanė jos parsivežti.

Nuo tada, kai kakavos pupelės pateko į Europą, jos buvo malamos, maišomos su cukrumi bei medumi ir tapo populiariu gėrimu tarp pasiturinčių ir įtaką turinčių žmonių.

Kol pagaliau XIX amžiuje britų įmonė „Joseph Fry and Sons“ pagamino pirmąją šokolado plytelę. Tokią, kokią kaip populiariąją šokolado formą mes žinome ir dabar.

Vis dėlto gamybos proceso metu kakavos pupeles verčiant šokolado plytele jų vertė, kurioje didelę reikšmę turi flavonoliai, sumažėja.

Mokslinių tyrimų duomenimis, natūralūs kakavos milteliai turi 10 kartų daugiau flavonolių nei kakava, perėjusi šį gamybos procesą.

Kuo tamsesnis šokoladas, tuo didesnė flavonolių koncentracija. Pavyzdžiui, 25 gramuose daugiau nei 75 proc. kakavos turinčio šokolado gali būti apie 80 miligramų flavonolių, o 25 gramuose pieninio šokolado – vos 10 miligramų.

Tamsiame šokolade ir kakavoje esantis flavonolių kiekis gali pagerinti kraujagyslių elastingumą, reguliuoja kraujospūdį, gali pagerinti kognityvinę funkciją, padeda apsaugoti smegenis nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad didelė vienkartinė kakavos dozė padeda raumenims atsigauti po sunkios treniruotės.

lrytas.lt informacija