Dažnai sapnuojate košmarus? Mokslas turi prastų žinių

Panašu, kad kas savaitę sapnuojami košmarai greitina senėjimą – ir net tris kartus padidina ankstyvos mirties riziką. 

„Dažniau košmarus sapnuojantys žmonės greičiau sensta ir anksčiau miršta“, – sako Abidemi Otaiku iš Londono imperatoriškojo koledžo. Kartu su kolegomis jis išanalizavo daugiau kaip 183 000 suaugusiųjų nuo 26 iki 86 metų, dalyvavusių keliuose tyrimuose. Pradžioje žmonės patys nurodė, kaip dažnai sapnuoja košmarus, o vėliau buvo stebimi nuo 1,5 metų iki 19 metų. Tyrėjai nustatė, kad tie, kurie nurodė, kad košmarus sapnuoja kas savaitę, turėjo daugiau nei tris kartus didesnę tikimybę mirti nesulaukę 70 metų nei tie, kurie teigė, kad niekada arba retai sapnuoja košmarus. 

Pagal A. Otaiku, tai akivaizdus ryšys. Jo tyrėjų komanda taip pat nustatė, kad košmarų dažnumas yra stipresnis ankstyvos mirties prognozės veiksnys nei rūkymas, nutukimas, prasta mityba ar fizinio aktyvumo stoka. Rezultatus jis pristatė birželio 23 d. Helsinkyje (Suomija) vykusiame Europos neurologijos akademijos 2025 m. kongrese. Komanda taip pat įvertino dalyvių biologinį amžių, matuodama jų telomerų ilgį. Telomeros yra mažos DNR sekos, esančios chromosomų gale, kurios trumpėja kiekvieną kartą dalijantis ląstelėms, o trumpesnės telomeros siejamos su ankstyvu senėjimu. Į šią tyrimo dalį taip pat buvo įtraukti duomenys apie 2400 8–10 metų amžiaus vaikų, kurių tėvai pranešė apie košmarų dažnumą. Suaugusiųjų biologinis amžius buvo papildomai įvertintas naudojant molekulinius žymenis, vadinamus epigenetiniais laikrodžiais. A. Otaiku teigia, kad komanda nustatė nuoseklų ryšį tarp dažnų košmarų ir greitesnio senėjimo visose amžiaus, lyčių ir etninėse grupėse. „Net vaikystėje dažniau košmarus sapnuojantys žmonės turi trumpas telomeras, o tai rodo greitesnį ląstelių senėjimą“, – sako jis. Suaugusiųjų tarpe greitesnis biologinis senėjimas lėmė apie 40 proc. padidėjusią mirtingumo riziką. Tyrėjas sako, kad šis ryšys gali būti susijęs su dviem veiksniais. Pirmasis – košmarai sukelia ilgalaikį didelį streso hormono kortizolio, kuris siejamas su greitesniu ląstelių senėjimu, kiekį. „Košmarai dažnai mus pažadina smarkiai plakant širdžiai, kai streso reakcija yra intensyvesnė nei bet kokia kita, kurią patiriame pabudę“, – sako jis. Antrasis veiksnys – sutrikęs miegas, kuris sutrikdo per naktį vykstančius organizmo ląstelių atstatymo procesus. Miego sutrikimai yra susiję su padidėjusia įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ligas, rizika. „Tai įdomus atradimas, kuris yra biologiškai tikėtinas“, – sako Guy Leschzineris iš „Guy's and St Thomas' NHS Foundation Trust“. Tačiau pasak jo, norint nustatyti priežastinį ryšį, reikia atlikti daugiau tyrimų. Jis sako, kad košmarai gali būti susiję su įvairiomis sveikatos būklėmis ir vaistais, kuriuos žmonės gali vartoti senstant – o tai gali suklaidinti rezultatus, rašo „New Scientist“. 

lrytas.lt informacija