Kai šventė baigiasi. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Kai šventė baigiasi
Išeina paskutinis ir duris uždaro,
Širdy ir sieloj lieka tik tyla,
Tada jau pasidaro man graudu be galo,
Kad aš ir vėl likau viena.
Viena su savo mintimis, svajonėm,
Viena su liūdesiu
Ir prarastu džiaugsmu.
Ir noriu vėl visus
Sukviest prie bendro stalo
Ir pakartot kas buvo taip gražu.
Vėl noriu muzikos
Ir šurmulio, ir juoko,
Draugų balsų ir spindinčių akių.
Dar kartą noriu aš sušokti laimės šokį,
Basa straksėt ant girgždančių grindų.
Dar kartą noriu pasinert
Į muzikos beribę jūrą,
Daryti tai, ko niekad nedariau:
Suvirpinti stygas, ar klaviatūrą,
O gal su būgnais būtų paprasčiau?
Bet nesvarbu.
Svarbu, kad liūdesio nebūtų,
Kad šalia būtų tik tikri draugai,
Kad netikrumas imtų ir pražūtų
O džiaugsmas tęstųsi ilgai, ilgai…
© Copyright Irena M.L.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą