Tik aš ir tu. Vaclovas Matažinskas

Ar tu pameni vasaras mūsų,
Sidabrinius miškų upelius?
Ar jauti ant savųjų tu lūpų
Pirmus bučinius, tokius nedrąsius.

Susikibę už rankų mes ėjom
Ir norėjome saulę pagaut.
Iki jos mes nueiti nespėjom,
Vakarot ėmė, sukom atgal.

Vėl per pievas, svirpliai kur dainavo,
Mėnesėlio nušviestais takais
Link namų mes iš lėto keliavom
Ir svajojom kelionės nebaigt.

Mes norėjome braidžiot po rūką,
Žvaigždeles naktines suskaičiuot.
Aš tave, lengvutę kaip pūką,
Visą naktį svajojau nešiot.

Aš norėjau, kad rytas vėluotų,
Kad naktis nesibaigt niekados,
Žvaigždės choru tau dainą dainuotų
Apie meilę širdies neramios.

Apie tai, kad mūs mintys vienodos,
Širdys plaka vienodu ritmu
Ir kad niekas mylėt taip nemoka,
Tiktai aš, na ir, žinoma, tu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.