Kur buvo gimtinė. Vaclovas Matažinskas

Kur buvo gimtinė, koplytstulpis stovi,
Pasvirus bakūžė, dar tvartas yra.
Už tvarto atsimenu aš gilų griovį,
Upelis tekėjo to griovio dugne...

Apleista bakūžė. Jau vištos nelaksto,
Motulė seniai kapuose.
Ilgiuosi aš šito mylimo krašto
Ir tėvo seniai nebėra.

Miestan išvažiavo, šeimas mes sukūrėm.
Palikom gimtuosius namus.
Kiek metų jau stovi tuščios pašiūrės...
Auginame miesto vaikus.

Užaugs jie, Dievuliau, karvės nematę,
Nelesinę vištų, negirdėję gaidžių.
Prie pieno jie šilto tikrai neįpratę,
Nevalgo agurkų su medum šviežių.

Kur buvo gimtinė, koplytstulpis stovi,
Užžėlė takai, nėra gyvasties...
Širdis į ten traukia, pabūti ten nori.
O gal nuvažiuosiu? Turiu dar vilties...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.