Vienas dėl kito... Vaclovas Matažinskas

Kaip lašeliai tyros rasos,
Abiems ašaros džiaugsmo nukrito,
Mes gyvenom dėl šios dienos,
Dėl kiekvieno mus jungiančio ryto.
 
Mes gyvenom dėl meilės savos,
Galim džiaugtis todėl, kad laimingi,
Ir ne gėda mums ašaros tos,
Pragyventi juk metai – prasmingi.
 
Aš tau rankų švelnių nebučiavau
Ir gėlių gal mažai dovanojau,
Na, ir kam, juk tave šalia aš jaučiau,
Savo meilę aš tau dovanojau.
 
Gėlės žiedas gražu, bet nuvys,
O tavim štai kiek metų grožiuosi,
Metai bėgs, metus metai vys...
Tu nevystantis žiedas, tuo ir džiaugiuosi.
 
Kaip lašeliai tyros rasos,
Abiems ašaros džiaugsmo nukrito,
Laikas mums niekuomet nesustos,
Mes gyvename vienas dėl kito...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.