Savo meilę ir mintis. Vaclovas Matažinskas

Lietaus lašu, o gal snaige,
Į žemę krisiu aš staiga,
Gal saulės spinduliu skaisčiu,
Aš nežinau, bet gyvenu.
Aš gyvenu tam, kad mylėčiau,
Kad meile savąja tikėčiau,
Kad laimę jausčiau sau ir tau,
Aš gyvenu, nes aš žinau.
Žinau, ko noriu ir ką darau,
Darau aš sau, darau ir tau,
Nenoriu svetimų minčių,
Nenoriu, nes savų turiu.
O svetimom... Mylėt tave
Nenoriu – juk esi mana,
Tad kam tau svetimas, jei aš šalia,
Juk svetima mintis, ji netikra,
Tikra ji tam, kurio yra...
O man savų gana ir paprastų,
Tačiau tikrų, tik tau skirtų...
Lietaus lašu, o gal snaige,
Po kojom krisiu pas tave,
Gal saulės spinduliu skaisčiu
Nušvisiu –  nes meilę savo ir mintis turiu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.