Kad nebūtų per vėlu...Vaclovas Matažinskas

Jos dažnai taip žiūri pro langą,
Nesulaukdamos savo vaikų,
Joms nebūna nei šilta, nei šalta,
Būna joms be galo graudu.

Mintys sukasi, tuojau pasirodys,
Pasibels į duris atsargiai,
Tars bent vieną švelnų jai žodį,
Pasiilgau tavęs aš tikrai.
 
Bėga ilgos vienatvės minutės,
Jai atrodo, kaip metai ilgi,
Rodos, ką tik žydėjo žibutės,
O dabar štai jau medžiai gelsvi.

Juk vienatvė, toks sunkus jausmas,
Kai žinai, jog kažkur tai arti –
Vaikai – tas vienintelis džiaugsmas...
Tu viena šaltam kambary.

Nepamirškit mamų, joms taip sunku,
Kada reikia laukti vaikų...
Kad nereiktų joms šaukt, vaike, kur tu,
Paskubėk, kad nebūtų vėlu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.