Lengva pamesti. Vaclovas Matažinskas

- Ne tiek senas, sūneli, pavargęs,
Ne nuo metų, nuo savo bėdų,
Užgaląstų greičiau nelaboji tą dalgę,
Jau gyventi ant „svieto“ aš pavargau.

Esu vienas, kaip pirštas, pasauly,
Nei žmonos, nei vaikų neturiu...
- Ne, jie yra, jie gyvena po saule,
Tačiau aš, išėjau iš namų...

- Susigundžiau grožiu, mečiau savo šeimą,
Reikalingas buvau, kol užpuolė liga,
Štai tuomet uždainavo likimas man dainą
Ir į gatvę išstūmė, kaip stoviu, mane.

- Grožio nėra, šeimą aš praradau,
Kur ji yra dabar, aš net nežinau...
- Reikalingas aš jiems? Ko gero. kad ne jau,
Tik dabar supratau, kaip stipriai klydau...

- Ačiū geras žmogau, kad mane išklausei tu,
Eisiu, reikia nakvynę man nakčiai surast...
Nepameskit šeimos, grožis laimės neduoda,
Laimę sunku surast, tačiau lengva pamest.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.