Nuotraukos autorius: Shutterstock asociatyvioji nuotr.

Besivedantiems šunį į viešą vietą – rimtas perspėjimas

Tyrimų bendrovės „Berent“ duomenimis, 60 proc. lietuvių turi augintinius, o 56 proc. visų gyvūnų mylėtojų augina šunis. Tai, kad šie naminiai gyvūnai tapo svarbia visuomenės dalimi, lėmė didėjantį draugiškų šunims kavinių, kitų lankytinų vietų skaičių. Juk kiekvienas mylintis šeimininkas nori kuo daugiau laiko praleisti su savo gyvūnu, todėl vis dažniau galima pamatyti šunis koncertuose, kavinėse, netgi baruose. Tačiau ar ši nauja mada patinka patiems keturkojams? Ar garsi muzika ir minia nepažįstamų žmonių negąsdina ir nesukelia streso? „Kiekvienas šuo yra labai skirtingas ir į naujas vietas reaguoja individualiai. Jei gyvūnas nuo mažens yra socializuojamas, pratinamas prie vietų, kur yra daug žmonių, garsų ar kitų gyvūnų – jis puikiai jausis ir gerai laiką leis su šeimininku viešoje erdvėje. Tačiau jei šuo yra vyresnio amžiaus, paimtas iš prieglaudos ar anksčiau patyręs smurtą, nuėjęs į triukšmingą vietą jis gali akivaizdžiai bijoti, jaustis nepatogiai, net imti rodyti agresiją“, – sako parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė. Pasak ekspertės, prieš imdami keturkojį su savimi į barą, šeimininkai turėtų pagalvoti apie keletą svarbių dalykų: Gyvūno baimės ir naujų potyrių pasekmės. Draugiškų gyvūnams viešų vietų daugėja, jas lankančių žmonių taip pat. Gyvūnui buvimas su žmogumi, nesvarbu, koncerte ar kavinėje, daug naudingesnis nei laiko leidimas namuose, o aplink esantiems žmonėms gauruotas keturkojis bičiulis papildomai suteikia daug teigiamų emocijų. Tačiau laiko leidimas tokioje aplinkoje yra tinkamas ne kiekvienam augintiniui. Neigiamas gyvūno emocijas išduoda pabrukta uodega, nuleistos ausys, viso kūno įsitempimas, pašiaušti keteros plaukai, stačios ausys, plačiai atmerktos ir bėgiojančios akys, tik ir ieškančios, kur pasprukti. Šuo gali bandyti slėptis po stalu, kėde ar ieškoti kitos saugios vietos. Šie ir kiti ženklai reiškia, kad augintiniui čia nepatinka, jis jaučia baimę, patiria stresą. Kai šis tampa nevaldomas, gyvūnas gali imti inkšti, loti ar net šiepti dantis. Po tokių išvykų į viešas erdves ir patirtų išgyvenimų, šuo gali kuriam laikui nustoti ėsti ir baimintis išeiti į lauką. Svarbu suprasti, kas gąsdina augintinį – nepažįstama erdvė, žmonės, kiti gyvūnai, o gal garsiai skambanti muzika ar per didelis triukšmas koncerte, galintis sukelti laikinus klausos sutrikimus, spengimą ausyse.

Gyvūno socializacija. Kaip padėti augintiniui atsikratyti baimės ir pamėgti laisvalaikį mieste? Pastebėjus augintinio įsibaiminimą, reikėtų pasišalinti iš tos vietos, leisti keturkojui nurimti. Neverskite šuns bendrauti su kitais šunimis ar leistis glostomam svetimų žmonių, tai jį gali gąsdinti. Kitą kartą mėginkite gyvūną prie naujos vietos pratinti pamažu, vis ilgesniam laikui paliekant komforto zoną. Pirmiausia galite išvesti jį pasivaikščioti parke, kur galima sutikti daugiau kitų šunų, nueiti į ramesnėje vietoje įsikūrusią kavinę. Vėliau galite nueiti ten, kur bus daugiau žmonių, ir taip tęsti tol, kol gyvūnas apsipras prie tokių vietų, jausis saugiai ir ramiai. Už gerą, socialų elgesį – apdovanoti skanėstu.

Pasak veterinarijos gydytojos, pirmieji kartai viešumoje gyvūnui gali būti sudėtingi, tačiau įpratęs būti tarp kitų žmonių ir gyvūnų, keturkojis netrukus pradės jaustis gerai – jis daugiau laiko praleis gryname ore, jaus šeimininko artumą. Vis dėlto ne visi šunys geba socializuotis vien šeimininko pastangomis – kartais gali prireikti veterinaro ar dresavimo mokytojo pagalbos. Taip pat, jei gyvūnas jaučia stresą prieš išvykas, galite namie išbandyti aromaterapiją – keli lašai natūralaus levandų, kedrų, pluoštinių bosvelijų, ramunėlų, apelsinų, mandarinų ar kvapiųjų kanangų (ylang ylang) eterinio aliejaus padės kovoti su nerimu.

Svarbiausi daiktai – po ranka. Jei gyvūnas apsiprato ir nebejaučia streso būdamas įvairiuose renginiuose ar viešuose vietose, nereiškia, kad jis visą laiką ramiai sėdės ir bus kantrus. Anaiptol, jam gali pabosti, taigi geriau tam pasiruošti iš anksto. Nepamirškite įsidėti kelioninės gertuvės augintiniui, jei šis kartais ištrokštų, kieto kramtomojo žaislo, kad turėtų veiklos, pratinamam prie naujos aplinkos šuniui – skanėstų už gerą elgesį. Priklausomai nuo veislės, jei šuo yra didelis ar nelinkęs būti draugiškas kitiems šunims ar žmonėms, gali reikėti antsnukio. Geriausia, jei vedantis keturkojį į tokias vietas jis būtų su antkakliu ar petnešomis bei pririštas pavadėliu. Visada turėkite maišelių ekskrementams, jei nutiktų nenumatytas reikalas. Jeigu jūsų šuo įpratęs žymėtis teritoriją ar nebelaiko šlapimo, nepamirškite pasirūpinti vienkartinėmis ar daugkartinio naudojimo sauskelnėmis.