Nuotraukos autorius: A.Srėbalienės nuotr.

Išmesti – nevalia, sudeginti – taip pat. Tai kur jas dėti?

Žiemą atlydėjo ir lietus, ir šlapdriba, o kai kur – ir sniego gausa. Tačiau ir parkuose, ir prie individualių namų vis dar stypso lapų prigrūsti ir plastikiniai, ir specialiai jiems skirti maišai. Gali būti, kad dalis jų ten ir paliks per žiemą, o kitais bus bandoma kaip nors atsikratyti. Tikėtina, kad žmonės, kuriems po ranka – miškas, progai pasitaikius maišus į jį nutemps ir iškratys. Ten pat, ko gero, atsidurs ir smulkios nugenėtų vaismedžių ar vaiskrūmių šakos. Bet ar tai – tinkamiausias būdas žaliosioms atliekoms sutvarkyti? Anaiptol. Dažniausiai net nenutuokiama, kad, pavyzdžiui, išmetant nugenėtas šakas arba išretintus – iškastus augalus, miške kartu gali būti išberta ir tų augalų sėklų, ir lengvai į žemę įsikabinančių jų šaknų. Paprastai žmonės prie namų augina tai, kas patrauklu akiai, o tarp tų grožybių būna ir invazinių – greitai plintančių ir kitas augalų rūšis nustelbiančių augalų. Be to, tai, kas išmetama sumaišius dar ir su kitokiomis buitinėmis atliekomis, ima pūti. Taip atsiranda ir dirvožemio, ir vandens užterštumo pavojus bei susidaro palankios sąlygos infekcijų bei virusų sukėlėjams daugintis. Sudeginti nugenėtų šakų bei lapų nevalia – už tai gresia baudos. Įžiebti degtuką galima nebent tokiais atvejais, kai nedidelis kiekis šakų būna sukraunamas į įrengtą laužavietę arba lauko kepsninę. Tad kaip tinkamai sutvarkyti nuo rudens užsilikusias, o ir žiemą kaupiamas bioskaidžias atliekas, kad niekas nepriekaištautų dėl gamtai daromos žalos? Ir apskritai, kur gi iš miestų išgabenama tai, kas juose renkama kone kiaurus metus – tai, kas susikaupia tvarkant parkus ar kitas žaliąsias erdves? Yra atliekų, yra ir jų mokesčiai Buitinę ar elektroninę techniką bei metalo laužą atliekų tvarkytojai iš namų ūkių surenka nemopkamai. Tačiau už žaliųjų atliekų, kaip ir įvairių kitokių, pavyzdžiui, statybinių atliekų ar senų baldų išvežimą žmonės turi sumokėti. Maždaug 8-10 eurų. Tiek mažiausiai kainuoja kubinio metro žaliųjų atliekų – nugenėtų šakų ar lapų išgabenimas iš privačios valdos ir tinkamas jų sutvarkymas, kai ši paslauga perkama iš įmonių. Būna ir tokių situacijų, kai Vilniuje už išgabenamą kiekvieną kubinį metrą lapų prašoma 18-25 eurų.

Legaliai dirbančios atliekų tvarkymo įmonės skelbia savo paslaugų įkainius. Pavyzdžiui, lapų bei šakų išgabenimą 6,5-8 kub. metrų talpos mikroautobusu (vieną jo reisą) jos yra įkainojusios 70-80 eurų. Dar apie 7 eurus siekia atlygis krovėjui už darbo valandą. Brangu? Taip. Šiek tiek pigiau būtų, jei pats žmogus išsinuomotų priekabą ir išgabentų žaliąsias atliekas į jų surinkimo aikštelę. Tokiu atveju jam pakaktų sumokėti pinigus už priekabos nuomą bei automobilio „surytus“ degalus. Tačiau yra ir numatytų tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse iš žmogaus per metus nemokamai priimama ne daugiau nei 250 kilogramų medienos, pavyzdžiui, smulkių šakų, želdynų karpymo atliekų, medžio žievės, pjuvenų, drožlių, medinių pakuočių. Jei ši nustatyta norma viršijama, už kiekvieną papildomą kilogramą medienos tenka mokėti 0,15 euro, medinių pakuočių – 0,06 euro. Yra ir dar vienas variantas, kurį gyventojams siūlo atliekų tvarkytojai. Užsisakiusiems išvežimo paslaugą jie suteikia specialius didelės talpos konteinerius lapams ir kitoms žaliosioms atliekoms surinkti. Ir išveža jas pagal suderintą grafiką. Kur atsiduria šakos ir lapai? „Gyventojų pikta valia sukelia daugybę problemų“, – atsiduso Vilniaus viešąsias erdves prižiūrinčios įmonės Teritorijų tvarkymo padalinio vadovė Diana Lubė. „Dažnai žmonės patys tvarko savo sklypelius prie individualių bei daugiabučių. Jie gal nė nežino, kad nevalia nė lapų, nė nugenėtų šakų bet kur išmesti. Ir dažniausiai visa tai sukrauna arba į pačius buitinių atliekų konteinerius, arba greta jų sustato tokių atliekų prigrūstus maišus. Visa bėda, kad į juos sugrūda viską: ir lapus, ir šakas, ir popierių, ir buitines šiukšles. Kadangi žaliąsias atliekas mums privalu išvežti kompostavimui, visa tai, ką žmonės sumaišo, imti ir surūšiuoti“, – kalbėjo D.Lubė. Apskritai įmonė turėtų rūpintis tvarka trik miesto viešosiose erdvėse. Bet neturi kito pasirinkimo – jei žmonės piktybiškai nenori tinkamai tvarkyti žaliųjų atliekų ir prišiukšlina miesto teritoriją, visa tai tenka išvežti, nes mieste vis tiek jai privalu rūpintis tvarka. „Labai svarbu, kad žmonės, jei jau patys tinkamai nesutvarko žaliųjų atliekų – jei nenugabena jų į joms skirtas aikšteles, tai kad bent jau tinkamai jas surūšiuotų, nemaišydami lapų su šakomis. Ir dar labai svarbu, kad jie nekurtų mieste sąvartynų. Jei jau kur nors būna sukraunamos nugenėtos šakos, nevelia ant jų pilti kitų atliekų“, – sakė D.Lubė. Aplinkos tvarkytojai pyksta ant miestiečių ir tada, kai šie į sugrėbtų lapų krūvas primeta visokių šiukšlių – traškučių pakelių, vienkartinių kavos puodelių ir kitokių. Nes visas jas, kraudami lapus į sunkvežimius, darbininkai turi išrinkti. Kur padėti sugrėbus? Taigi privačių valdų savininkai patys turi pasirūpinti žaliosiomis – bioskaidžiomis atliekomis: arba patys išgabenti į jų surinkimo – kompostavimo aikšteles, arba nusamdyti tokias paslaugas teikiančias įmones.

Daugiabučių bendrijų patirtis – kitokia. Jos gali kreiptis į miestų teritorijas tvarkančias įmones, pavyzdžiui, Vilniuje – į „Mano aplinka“ arba „Stebulė“. Šios už tam tikrą mokestį ir surenka lapus, ir išveža. Savo ruožtu miestuose ūkio skyriai, paisydami tvarkos prie komunalinių atliekų konteinerių, nuperka didelių maišų lapams sukrauti. Ir nustato dienas, kada jie esti išvežami iš bendrijų teritorijų. Tačiau tokios pagalbos ne kas kitas, bet pačios bendrijos turi pasiprašyti. Be to, tai daroma per patį lapų kritimo sezoną. Gaminamas kompostas Tai, kas lieka nugenėjus želdynus, kaip ir vėjų išlaužytos medžių šakos, į kompostavimo vietas gabenama surūšiavus. Nes mediena ne taip greitai suyra, kaip lapai, todėl ji apdorojama atskirai. Surinkti lapai yra laikomi arba didmaišiuose, arba didelėse krūvose – jei tik tenka palaukti technikos, kuri juos gabena į žaliųjų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikšteles. Tokių, kuriose iš jų gaminamas kompostas bei kiti produktai, Vilniuje yra dvi. Pernai vien tik lapų Vilniuje buvo surinkta apie 5 tūkst. tonų. Šiemet iki lapkričio vidurio jų jau buvo prigrėbta per 3 tūkst. tonų. Kol kas galutinių duomenų dar nėra, nes yra užsilikusių vietų, iš kurių maišai su jais dar neišgabenti. Numatytos gairės Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėjos Lauros Zukės, visų komunalinių atliekų, tad ir žaliųjų tvarkymas yra savivaldybių rūpestis. Pati ministerija tik parengia ir joms „nuleidžia“ gaires, į kurias atsižvelgiant visa tai daroma. „Yra nustatyti „Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai“. Tai – rekomendacijos, kurios teikiamos individualiai tai darantiems žmonėms: patariama, kaip gyventojai gali kompostuoti bioskaidžias atliekas, kur geriausia pasistatyti kompostinę. Tačiau tai daryti prievolės gyventojams nėra. “, – sakė L.Zukė. Yra ir daugiau teisės aktų, kurie reglamentuoja žaliųjų atliekų tvarkymą. Pavyzdžiui, Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad savivaldybės turi užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje ir atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos kompostuoti arba anaerobiškai pūdyti komunalines biologiškai skaidžias atliekas. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane užsimenama ir apie tai, kad biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra būtų suderinta su komunaliniu nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra. Lietuvoje yra įrengta apie 60 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių. 2015-ųjų duomenimis, jose buvo kompostuota 53 tūkst. tonų atliekų. Apie 30 tūkst. tonų buvo sukompostuota kartu su nuotekų dumblu.

Baudos už deginimą ir jų dydžiai Lapai, nupjauta žolė, vaisių atliekos, pūdamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonius kvapus. Ši klaida kainuoja ir finansiškai – žaliąsias atliekas griežtai draudžiama tiek deginti, tiek mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį ir šalinti sąvartynuose – už tai gali būti skirta bauda. Jei žaliosios atliekos sumaišomos su buitinėmis konteineryje, atliekų vežėjai jų neišveža, ir didelė pūvanti problema lieka kieme. Žiemai užslinkus, aplinkosaugininkai gauna nemažai pranešimų apie tai, kad, galbūt, deginant dažytą medieną, yra šildomas būstas ir taip teršiamas oras: į krosnis sumetami suskaldyti langų rėmai, durų staktos ar kitos degiosios atliekos. Vieno kub. metro ar mažesnio kiekio nepavojingų atliekų deginimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 90 iki 170 eurų. Taipogi skaičiuojama minimali žala, kuri yra 100 eurų. Vieno kubinio metro pavojingų atliekų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 90 iki 170 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 150 iki 300 eurų. Taipogi skaičiuojama minimali žala, kuri yra 100 eurų.