Gyventojų apklausa: didžiausią susirūpinimą kelia miškų tvarkymo būdas, ypač saugomose teritorijose

Lietuvos gyventojams didžiausią susirūpinimą kelia ne bendras miškų plotas, o miškų priežiūra. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) apklaustųjų sutinka, kad bendras šalies miškingumas yra pakankamas, tačiau vos dešimtadalis mano, jog dabartiniai kirtimų apribojimai saugomose teritorijose užtikrina tinkamą jų apsaugą.

Tai parodė Aplinkos projektų valdymo agentūros koordinuojamo LIFE programos integruotojo projekto „Naturalit“ rėmuose „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie miškų valdymo politiką.

Aštuoni iš dešimties apklaustųjų būtų linkę uždrausti kirtimus ūkiniais tikslais saugomose teritorijose – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. Pripažindami, jog už veiklos apribojimus miško savininkams reikia kompensuoti arba išpirkti jų miškus, gyventojai vis dėlto patys nesutiktų už tai mokėti papildomų mokesčių.

„Lietuva yra viena iš kelių ES šalių, kur miškų plotas ir biomasės kiekis nuosekliai didėja. Rūpindamiesi ir naudodamiesi miškais, mes privalome suderinti ir didesnę ekosistemų apsaugą, ir augančius bioekonomikos poreikius. Visuomenės apklausa atskleidė šio balanso ir susitarimo trūkumą“, – pastebi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministro žodžiais, apklausa aiškiai parodo, kodėl bendrajam gėriui ir privatiems interesams derinti prasidėjęs Nacionalinis miškų susitarimas būtinas ir kodėl jis savaime yra didelis iššūkis.

Saugomose teritorijose – tik gamtai palanki ūkinė veikla

Dauguma (59,9 proc.) apklaustųjų mano, kad rezervatams priklausančių miškų, sudarančių 1 proc. nuo visų miškų, yra pakankamai. Tos pačios nuomonės Lietuvos gyventojai laikosi ir apie gamtiniuose draustiniuose esančius miškus, kurie šiuo metu sudaro 9 proc. visų miškų.

Dauguma gyventojų tokio tipo miškuose palaiko tik gamtai palankią ūkinę veiklą.

„Net 98 proc. apklaustųjų visiškai ar greičiau arba iš dalies pritaria teiginiui, kad miškuose gyvenančios retos, nykstančios rūšys turi lygiavertę teisę egzistuoti kaip ir mes – tai siūlo didelį įpareigojimą sprendimų priėmėjams. 95 proc. apklaustųjų visiškai ar iš dalies sutinka, kad turėtų būti draudžiama kirsti miškus saugomose teritorijose paukščių veisimosi periodu. Taip pat 85 proc. gyventojų iš dalies arba visiškai sutinka, kad saugomų teritorijų valstybiniuose miškuose turi būti draudžiami miško kirtimai ūkiniais tikslais ir galimi tik nedidelės apimties kirtimai gamtosaugos tikslais. Vadinasi, visuomenė pritaria miškų priežiūrai pagal gamtosaugos principus, įskaitant būtinus ūkinės veiklos apribojimus“, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Beveik pusė (48,7 proc.) gyventojų mano, kad privačiame miške saugomoje teritorijoje kirtimai turėtų būti leidžiami tik pagal gamtosaugines rekomendacijas. Vos penki iš šimto gyventojų pasisakė, kad kirtimų privačiuose miškuose reguliuoti nereikia.

Jeigu būsimasis Nacionalinis miškų susitarimas nurodys nevykdyti įprastų ūkinių kirtimų vertingose gamtinėse teritorijose, iš valstybės biudžeto privatininkams reikės užtikrinti teisingas kompensacijas, pabrėžia Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis. „Prisiminkime, kad reikšmingą paties valstybės biudžeto dalį sudaro pajamos iš miškų. Bus nelengva stiprinant miškų apsaugą kompensuoti praradimus miškuose ūkininkaujantiems žmonėms, tačiau ateinančius mėnesius siekdami miškų susitarimo turėsime drauge į visų teisėtus poreikius atsižvelgti“, – tikisi Nerijus Kupstatis.

Į pirmąjį būsimosios Nacionalinio miškų susitarimo koordinacinės grupės susitikimą miškų srityje veikiantys miškininkai ir aplinkosaugininkai, parlamentarai ir tarnautojai prisijungė praėjusį pirmadienį. Visą pavasarį ir vasarą truksiantis sudėtingų diskusijų procesas, kuriame dalyvauja keliasdešimt dalyvių, nusibrėš miškų apsaugos ir naudojimo ribas.

Mąstymas ekocentrinis, bet trūksta nuoseklumo

Vienas iš gyventojų apklausos turinio rengėjų, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas atkreipė dėmesį, kad absoliučiai visi apklaustieji (išskyrus vieną iš šimto), jaučia moralinę atsakomybę išsaugoti mišką ir visą jame esančią biologinę įvairovę ateities kartoms.

„Taip pat net 97 proc. apklaustųjų sutinka, jog miškuose esančios gyvybės formos turi tokią pačią teisę egzistuoti kaip ir mes. Tai liudija, jog visuomenei labiau būdingas ekocentrinis mąstymas, nei tai atsispindi politikoje“, – teigia Žymantas Morkvėnas.

Žmonės įvardijo, kad jiems ypač svarbios tokios miško vertės kaip prieglobstis augalams, gyvūnams ir grybams, miške gaunami maisto produktai, klimato kaitos švelninimas, teršalų neutralizavimas ir triukšmo mažinimas.

„Visi šie išvardinti motyvai rikiavosi aukščiau už medienos gavybą. Todėl manau, kad šiandien politikoje vis dar neproporcingai daug kalbame apie apsirūpinimą mediena, pamiršdami kitas miško teikiamas ekosistemines paslaugas“, – pastebi Baltijos aplinkos forumo vadovas.

Kita vertus, pagal apklausą gyventojams trūksta asmeninės atsakomybės ir pasiryžimo prisidėti prie pokyčių. „Nors dauguma žmonių pasisako už miškų apsaugą, ypač saugomose teritorijose, tik mažiau nei trečdalis apklaustųjų sutiktų finansiškai prisidėti, kad saugomose teritorijose nebebūtų vykdomi plynieji kirtimai. Tai rodo, kad visuomenės nuomonė ne visai nuosekli“, – komentuoja „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Šiuo metu privatūs miškai sudaro 40 proc. bendro Lietuvos miškų ploto, daugelis jų patenka į saugomas teritorijas. Didžioji dalis (65 proc.) apklaustųjų pritaria, kad valstybė turėtų skirti lėšų privačių miškams išpirkti ar kompensacijoms iš šiuo metu surenkamo biudžeto, nedidindama mokesčių, tačiau tik mažiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų patys sutiktų prisidėti prie vertingiausių miškų išpirkimo ir apsaugos.