Svetimžemiai augalai – tik savo kiemui, laukinius palikime gamtai

Gamtosaugininkams kelia nerimą, kad svetimžemės augalų rūšys iš privačių žemės valdų „perbėga“ į gamtą arba tyčia sodinamos norint „patobulinti“ natūralų gamtos kampelį greta savo sodybos ar namo, pagražinti piliakalnio, saugomos teritorijos aplinką. Pasitaiko atvejų, kai  žmonės savo kiemui, darželiui papuošti išsikasa akį patraukusias saugomas laukines gėles. Toks kišimasis į gamtos reikalus gali pridaryti daug žalos.

„Iš gamtos negalima imti nė vienos saugomos rūšies ir į ją negalima nešti bet ko. Laukinių augalų pievoje, miške ar paežerėje negalima persodinti iš vienos vietos į kitą, neva, kad būtų gražiau. Kiekvienas augalas pats pasirenka jam augti tinkamiausią vietą, ekosistemą, netrikdykime gamtos. Jeigu į ją patenka svetimžemė rūšis, ypač invazinė, kyla grėsmė vietinėms“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Pavyzdžiui, iš svetur atvežtų dekoratyvinių vandens lelijų dažnai prisodinama ne tik savuose tvenkiniuose, bet ir ežeruose, upėse. Jos gali išstumti šiuo metu Lietuvoje natūraliai augančias vandens lelijas ir kitus vandens augalus, keičia vandens buveines.

Kitas gamtosaugininkų rūpestis kiekvienais metais – atvejai, kai  iškasami saugomi augalai, greičiausiai turint tikslą juos pasisodinti prie savo namų arba parduoti. Pažeidėjų  taikiniu pavasarį dažnai tampa šilagėlės, vasarą – gegužraibinių, mūsų lietuviškųjų orchidėjų šeimos augalai, pavyzdžiui, plačialapės klumpaitės, dvilapės blandys, dekoratyvūs katilėliai, gencijonai ir kiti.  

Saugomų augalų ir jų dalių – žiedų, lapų, sėklų, šaknų  negalima be leidimo, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, rinkti, iškasti, paimti ar kitaip naudoti. Be to, draudžiama fotografuoti, filmuoti saugomas rūšis jas žalojant. Kai kurių saugomų augalų rūšių buveinėms padaroma žalos, kai fotografuojantys asmenys tiesiog išmindo, išguli šių augalų augimvietes, pažeisdami jaunus augalus.

Pasitaiko, kai prastai augantys ar atsibodę egzotiški augalai, jų likučiai po retinimo, ravėjimo, genėjimo išmetami tiesiog per tvorą arba artimiausioje pamiškėje, pakelėje ir savaime pasisėja, išplinta natūralioje gamtinėje aplinkoje. Tačiau juos, jų sėklas, šaknis būtina tinkamai sutvarkyti – kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles, sudžiūvusias dalis laikantis nustatytų reikalavimų galima sudeginti.

Aplinkos ministerija primena, kad už neteisėtą svetimžemių rūšių augalų, kurių Lietuvoje auginama daugiau nei 600 rūšių, įkurdinimą gamtoje ir nevykdomą reikalavimą juos naikinti numatyta administracinė atsakomybė. Juos galima sodinti tik savo kieme, gėlyne, o ne natūraliose buveinėse.

Introdukuoti svetimžemes rūšis į gamtą galima tik  gavus leidimą, jų įveisimo gamtinėje aplinkoje reikalavimus nustato aplinkos ministro patvirtinta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka.

Iškasus ir perkėlus į savo gėlyną saugomos rūšies laukinį augalą, gresia baudos. Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Už augaviečių sunaikinimą numatyta administracinė atsakomybė ir 110-300 eurų bauda.

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąraše yra 566 rūšys, tačiau reikia nepamiršti, kad rūšys saugomos ir pagal Europos Sąjungos teisės aktus.