Nuotraukos autorius: V. Ščiavinsko nuotr.

Tokio Nemuno nematė jau 20 metų: iki rekordinio potvynio – vos 56 cm

Pavasario atlydys ir galingas ledonešis didžiausiose šalies upėse smarkiai kelia vandens lygį. Ypač – Nemuno atkarpose ties Vilkija, Smalininkais ir Veliuona. Ties Panemune vandens lygis pakilo daugiau nei 6 metrais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba patvirtino, kad iki rekordinio lygio trūksta vos 56 cm. „Žiūrėdama į kranto liniją per 20 metų pirmą kartą matau šitaip pakilusį Nemuną“ , – sakė netoli Veliuonos gyvenanti Izolda. Į įvykio vietą nuvykęs portalo lrytas.lt fotografas Vladas Ščiavinskas patvirtino – vietos gyventojai stebisi potvynio galingumu. „Ledo lytys atplaukė iš Neries. Kai jos nukeliaus iki Rusnės, ten gali būti labai didelė ledų sangrūda“, – pasakojo Nemuno potvynį užfiksavęs fotografas.

Potvynio priežasčių – ne viena

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus patikino, kad Nemuno vandens lygis už Kauno, ties Vilkija, Veliuona ir Panemune iš tiesų smarkiai pakilęs. „Pastarosiomis dienomis ledai iš Neries keliauja Nemunu žemyn. Yra susidariusios ledo sangrūdos žemiau Veliuonos, todėl sparčiai kyla Nemuno vandens lygis kai kuriose vietose“, – sakė Hidrologijos skyriaus vedėjas.

Anot jo, per žiemą iškritęs sniegas tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje itin sparčiai tirpo ir tebetirpsta. Todėl vandens prietaka yra labai didelė. „Net ir Kauno hidroelektrinė, besiruošdama priimti Nemuno vandenį, pakankamai daug jo numetė. Tad vandens iš tiesų yra daug“, – tikino J.Šimkus. Jo teigimu, šitiek pakilęs vandens lygis Nemune buvo gana seniai, todėl žmonės gali manyti, kad 20 metų tokio reginio nematė. Tačiau kol kas rekordinis lygis nėra pasiektas

Bet iki rekordo liko nedaug

Hidrologas Aleksandras Kajutis patikslino Nemuno upės vandens lygio duomenis iš matavimo postų. „Dabar vyksta ledonešis, ledas grūdasi, vandens lygis kyla. Sulaukiame skambučių iš gyventojų, kurie sunerimę dėl tokio pakilusio Neries ir Nemuno upių lygio“, – pasakojo hidrologas A.Kajutis. Anot jo, kovo 15 dieną Panemunės matavimo stotyje užfiksuotas kol kas aukščiausias visame Nemune vandens lygis, tačiau iki rekordinio, aukščiausio užfiksuoto lygio trūksta 56 cm. „Vanduo pakilęs 630 cm virš matavimo stoties nulio. 1979 metais ties Panemune ir Sovetsku Nemuno lygis buvo pasiekęs 686 cm. Tenka pripažinti, kad toks vandens lygis šioje vietoje buvo iš tiesų labai seniai“, – aiškino A.Kajutis. Ar bus pasiektas rekordinis lygis, hidrologas negalėjo spėti, mat viskas priklausys nuo ledo sangrūdų ir kitų gamtos veiksnių. Vanduo gali dar pakilti net ir metru, nes ledo sangrūdos gali užsilaikyti dėl atšalsiančių orų.

Vanduo kyla nevienodai

A.Kajutis patikslino, kad Smalininkuose ketvirtadienį užfiksuotas 489 cm vandens lygis. Aukščiausias lygis per stebėjimo istoriją buvo pasiektas 2010 metų kovo 26 dieną – net 832 cm. „Smalininkuose ir Lampėdžiuose vanduo pakyla kone kiekvienais metais“, – sakė hidrologas A.Kajutis. Anot jo, Rusnėje vandens lygis kyla taip pat smarkiai. Ketvirtadienį ryte buvo 302 cm. Didžiausias Rusnėje kada nors fiksuotas Nemuno vandens lygis buvo 455 cm virš matavimo nulio. Toks potvynis vyko 1926 metais. Bendrai Nemuno vandens lygis, dar vadinamas matavimo nuliu, siekia 194 cm Rusnėje, Panemunėje – 222 cm, Smalininkuose – 202 cm.

Šilutės rajonas pasiruošęs

Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vadovas Remigijus Rimkus teigė, kad esant pavojingam vandens lygiui į pagalbą kviesis kariškius. „Jau dabar transporto priemonės kelyje Rusnė–Šilutė keliamos tralais, pačioms važiuoti draudžiama. Tačiau nuspėti, kiek vanduo pakils artimiausiu metu, – sudėtinga. Niekas negalėjo žinoti, kad rudenį, jau rugsėjo 20 dieną, bus paskelbta ekstremali situacija. Ir kas galėjo žinoti, kad tas vanduo net 80 cm pakils“, – kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės atstovas.

Anot jo, didžiausią nerimą kelia Kuršių mariose esantis ledas, kuris yra tarsi kamštis, neleidžiantis Nemuno vandeniui nuslūgti. „Ledas dar nėra pajudėjęs. Be to, pakankamai storas. Laimė, kad aplinkinėse upėse vandens lygis pakritęs, o Atmata – jau su properšomis“, – sakė R. Rimkus. Vandeniui pakilus iki ekstremalaus lygio, į pagalbą įprastai skuba kariškiai, kurie gyventojus per potvynio užlietas teritorijas perkelia pasitelkdami specialią techniką. „Jei vanduo pasieks 60–80 cm lygį, bus kviečiami kariškiai su amfibija. Visi gyventojai jau nori, kad to vandens nebebūtų“, – reziumavo R.Rimkus.

Šarūnas Meškys 

lrytas.lt informacija