4 lankytini objektai, kuriuos verta aplankyti rudenėjant
Visai nebūtina liūdėti, kad vasara baigiasi. Prieš akis – dar ne vienas šiltas rugpjūčio vakaras ir gaivūs ankstyvo rudens savaitgaliai, kuomet gamta ima dažytis gražiausiomis spalvomis. Šis laikas gali būti ne mažiau turiningas už vasaros atostogas užsienyje. Tereikia suburti bendraminčių kompaniją, imti į rankas Lietuvos žemėlapį ir leistis į netolimą kelionę kad ir nenumatytu maršrutu. Pamatyti mūsų šalyje tikrai yra ką, visai neseniai keletas lankytinų šalies objektų buvo atnaujinti arba pristatyti vietiniams bei šalies svečiams pirmąjį kartą.
Germanto pažintinis takas Žemaitijoje
Jo viename seniausių Lietuvoje Germanto kraštovaizdžio draustinyje regiono gyventojai labai laukė. Pusantro kilometro ilgio takas netoli Telšių juosia Germanto ir Ilgio ežerus, dalis jo veda ir mišku. Čia įrengtos vietos atsikvėpti, pastatytos sūpuoklės, menininkų kurtos skulptūros. Norintieji geriau save pažinti ryžtasi 1000-iui žingsnelių lauko akmenų energetiniame labirinte, akimirkai ramybės viename iš meditacijos namelių ar ugnies pojūčių vietose. Žemaitijos regionas apskritai vadinamas labai slėpiningu ir unikaliu, atvėrus Germanto pažintinį taką, telšiškiai ir aplinkinių rajonų gyventojai čia atvyksta dar dažniau. Kodėl gi ir jums nepatyrinėjus šiam kraštui būdingos gamtos, o tuomet neišsimaudžius Germanto ežere kurį nors rugpjūčio vakarą?
Kita stotelė – Kurtuvėnų regioninis parkas
Ši saugoma teritorija Šiaulių ir Kelmės rajonuose įkurta 1992-aisiais, tačiau neseniai pristatyta naujausia ekspozicija „Kraštovaizdžio įvairovė“ mena milžinų laikus. Jie gyvi tik pasakose? Ne visai. Greičiau – padavimuose, o dar tiksliau – Kurtuvėnų krašte. Kalvas ir kalvagūbrius čia sustūmė ledynas, upelių ir ežerų pynėmis ir įspūdingomis žemyninėmis kopomis vėliau rūpinosi vanduo, vėjas, šaltis. Tačiau pasak vietinių, Girnikų kalną milžinas supylė išsikratęs klumpę, Bulėnų ežeras – kažkurio kito milžino ašaros, o slėnį tarp Girnikų ir Šatrijos šventkalnių iščiaudėjo trečiasis. Atvykę į regioninį parką pateksite į unikalios gamtos prieglobstį, kurį pažinti lankytojai nuo šiol kviečiami pasitelkiant ir pasakojimus apie gamtą bei legendas, ir mokslinius duomenis, kurių čia taip pat gausu.
Žvilgsnis į Nemuno apylinkes – iš paukščio skrydžio
Savaitgalio pabėgimą į Birštoną susiplanuoja aplinkinių didmiesčių gyventojai, ilgesnes atostogas čia leidžia ir svečiai iš užsienio. Tam yra priežastis – beveik visas kurortas driekiasi Nemuno kilpų regioniniame parke, galima tik pavydėti, kad vietiniams gamtos prieglobsčio toli ieškoti nereikia. Žmones traukia čia teikiamos SPA ir sveikatinimo paslaugos, mineraliniai šaltiniai. Dabar – ir dar kai kas. Vasarą lankytojams buvo atverta 51 m aukščio Birštono apžvalgos bokštas. Iš kiek žemiau įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria kvapą gniaužiantis regioninio parko kraštovaizdis, kurorto panorama, tolumoje – ir Prienai, Alytus. Pasak parko direkcijos atstovės Ingridos Ignatavičienės, pasiekti viršų ryžtasi net turintieji baimės jausmą – taip maga išvysti unikalų Nemuno apylinkių kraštovaizdį. Be to, bokštas labiau primena saugų pastatą su sienomis, laiptukų – net 300, tačiau jie labai patogūs.
Senovinės bitininkystės muziejus gamtos apsuptyje
Aukštaitijos nacionaliniame parke prieš 35 metus įkurtas muziejus svečių laukia iki pat spalio mėnesio (vėliau priimamos iš anksto užsiregistravusios grupės). Čia rasite vidaus ir lauko ekspozicijas net šešiuose pastatuose ir keturiuose hektaruose teritorijos. Europos Sąjungos fondų lėšomis atnaujinta su bitininkyste ir jos raida supažindinanti ekspozicija, dabar ji–interaktyvi. Pasak muziejaus atstovės Danutės Indrašienės, taip pristatomi senoviniai eksponatai itin masina šiuolaikišką žmogų, tuo pačiu gerokai pratęsiamas muziejaus gyvavimo laikas. Besidominčiųjų laukia pažintis ir su naujausiais bitininkystės metodais bei priemonėmis, pavyzdžiui, moderniausiu aviliu pasaulyje, iš kurio medus bėga tiesiog pasukus kranelį. Organizuojamos edukacinės programos: medaus ir jo produktų degustacijos, medaus išsukimo, senovinio žvakių liejimo, bičių produktų kvapų relaksacinė programa ir panašios. Visi šie lankytinų objektų atnaujinimo arba statybų projektai buvo finansuoti Europos regioninės plėtros fondo ir šalies biudžeto lėšomis. Iš viso Lietuvoje vykdomiems saugomų teritorijų tvarkymo projektams pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos finansavimo priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“ skirta iki 40 mln. eurų.
lrytas.lt informacija
Komentarai
Komentarų nėra